Pereiti prie turinio

„Elintos“ generalinis direktorius V. Jokužis: kartais jaunuoliams atrodo, kad fizika ar matematika – neįdomūs arba labai sunkūs mokslai

Studijos žiniasklaidai | 2022-04-26

Gamybos įmonėms, kuriančioms įvairias technologijas ar diegiančioms automatizavimo procesus reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys ne tik dirbti su šiuolaikine įranga, bet ir savarankiškai analizuoti, spręsti iškilusius gamybos proceso trikdžius, prisidėti prie naujų technologijų ir gaminių kūrimo bei įmonės veiklos vystymo procesų.

Vytautas Jokužis KTU
Vytautas Jokužis

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, technologijų ir gamybos inžinieriai yra vieni paklausiausių pramonės įmonėse, šie specialistai patenka tarp geriausiai apmokamų profesijų Lietuvoje.

Nepaisant santykinai didelių inžinerijos specialistų atlyginimų, besirenkančių tiksliųjų mokslų studijas, nėra daug – jauni žmonės vis dar linkę ieškoti lengvesnių ar, jų manymu, įdomesnių kelių. Tačiau „Elintos“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis teigia, kad fizikos ar matematikos mokslai neįdomūs būna tik tada, kai neturima pagrindų.

Šiuos mokslus V. Jokužis prilygina šachmatų žaidimui: „jei nežinai šachmatų ėjimų – šis žaidimas negali būti įdomus. Jeigu žinai – prie įvairių kombinacijų su malonumu gali praleisti daug laiko“. Tas pat ir su tiksliaisiais mokslais – kai tik juos perpranti, be jų negali įsivaizduoti jokių kūrybinių procesų.

Tad su aukštųjų technologijų įmonių grupės generaliniu direktoriumi Vytautu Jokužiu kaip tik ir kalbamės apie verslo ir pramonės aktualijas, apie specialistus, gebančius kurti ir įgyvendinti šiuolaikinės gamybos procesus.

– Jūsų vadovaujamų įmonių grupė išties didžiulė – joje net septynios inovatyvios įmonės, kuriose kuriamos įvairios naujos technologijos, gaminami ir įgyvendinami vaizdų apdorojimo sprendimai, dirbama gamybos ir technologijų procesų automatizavimo srityse, sukurta originali elektromobilių technologija, pagal kurią dabar gaminami varikliai komercinės paskirties automobiliams, gaminami įvairūs matavimo prietaisai ir daug kitų įdomių dalykų. Tad kokių sričių specialistai dirba jūsų didžiulėje įmonių grupėje? Kokie vis dar reikalingi?

– Mūsų įmonių grupėje dirba daugiau kaip 150 darbuotojų. Bendrovės tikslas – sukurti savo technologiją, sukurti prietaisą ar įrengimą, o vėliau jį išvystyti iki pramoninio gaminio, gaminti ir parduoti pasaulinėje rinkoje.

Didelė dalis Lietuvos gamybinių įmonių nueina paprastesniu keliu – gauna sukurto įrenginio ar jo komponento brėžinius iš užsakovo ir gamina detales, nors kartais net nežino, kokia jų paskirtis, o mūsų tikslas – kitas – mes patys norime kurti ir patys gaminti savo sukurtus prietaisus.

Be abejo, gamybos proceso vykdymui reikalingi kompetentingi žmonės, bet įmonei, kuriančiai savo technologijas, reikalingi ne tik kompetentingi, bet ir kūrybingi darbuotojai. Ne be reikalo mūsų įmonės pavadinimas – tai dviejų žodžių – elektronika ir intelektas – junginys.

Bene didžiausią įmonės darbuotojų dalį sudaro Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai ar baigę kitas techniškąsias mokyklas. Dirbant tokioje srityje reikalingi įvairių specialybių inžinieriai: inžinieriai elektrikai, inžinieriai mechanikai, programuotojai. Taip pat reikalingi ir neuniversitetinį inžinerinį išsilavinimą turintys darbuotojai.

Aš manau, kad labai daug kas priklauso nuo žmogaus, bet ne nuo mokymo įstaigos, kurią jis baigė. Neslėpsiu, kad aš labiau simpatizuoju universitetinį išsilavinimą turintiems darbuotojams ne tik dėl jų žinių ar kompetencijos, bet dėl sugebėjimo tvarkingai ir sistemingai atlikti darbus, paruošti ataskaitas. Universitetinis sistemingas mokymas palieka savo atspaudą žmogaus veikloje.

– Ką turėtų išmanyti žmogus, norintis pradėti darbinę veiklą aukštąsias technologijas kuriančioje ir gaminančioje bendrovėje? Kokį žinių bagažą jis turėtų atsinešti? Kokius įgūdžius?

– Svarbiausia, ko iš darbuotojo tikimasi – tai smalsumo ir sugebėjimo surasti reikalingą informaciją, noro išmokti kažką naujo ir nuolat įsisavinti naujas žinias. Žinoma, jeigu darbuotojas neturi matematikos, fizikos žinių, bus labai sunku suprasti ir įsisavinti inžinerines žinias ir įgyti reikiamas kompetencijas. Kita vertus, jeigu žmogus turi neblogas teorines žinias, bet nemoka jų taikyti, mato tik formules ir žino, kokie turi būti atsakymai, bet iš esmės nesupranta, kaip tie fizikos dėsniai veikia praktiškai, tai tos žinios nieko nėra vertos.

Vienas iš pagrindinių reikalavimų naujam darbuotojui – norėti kurti produktus. Jeigu darbuotojas atvyks į darbą su tikslu čia praleisti 8 valandas ir už tai gauti atlyginimą – toks darbuotojas nėra reikalingas. Darbuotojas turi būti smalsus, domėtis savo darbu, jo akyse turi degti kūrybinės kibirkštėlės ir jis turi pajusti malonumą kartu su visa komanda kurdamas naujus produktus.

Net nelabai svarbu, kokia veikla darbuotojas užsiims įmonėje – galbūt jis tik montuos laidus, bet vis tiek jis turės jaustis komandos nariu ir suprasti, kad be jo sąžiningo darbo naujas įrenginys nebus sukurtas.

– Ar tiek gamybos ir technologijų procesų automatizavimo, tiek kitose srityse galėtų save matyti fizikos arba medžiagų technologijų specialistai? Juk be fundamentaliosios fizikos žinių nestovėtų namai, neveiktų išmanieji ekranai. Atrodo, fizikai-inžinieriai turėtų puikiai integruotis į technologijų kūrimo ir gamybos procesus? O jei dar gebantys kurti, vystyti ir taikyti pažangias medžiagas?

– Mūsų įmonėje yra sėkmingai dirbančių inžinierių, kurie baigę ne inžinerinius, bet tiksliuosius fizikos ar matematikos mokslus. Darbuotojai, turintys gilias fizikos ir matematikos žinias, suprantantys dėsnius ir formules iš esmės, dažniausiai tampa puikiais inžinieriais.

Galiausiai, juk visi inžineriniai sprendimai remiasi fizikiniais dėsniais ar matematiniais skaičiavimais. Jeigu žmogus domisi pasirinkta inžinerine sritimi, jis gana greitai supranta ir inžinerinius sprendimus, įgyja inžinerines kompetencijas. Žinoma, tik teorines žinias turintis žmogus turi nueiti gana ilgą inžinerinių kompetencijų įgijimo kelią, bet viskas įmanoma, jeigu žmogus pats tuo domisi ir to siekia.

Tad tiek fizikos, tiek medžiagų technologijų specialistai į mūsų veiklą tikrai integruojasi, nes jie ne tik turi reikiamų žinių, bet ir yra labai kūrybingi žmonės.

– Keičiantis, tobulėjant pramonės sektoriui, keičiasi ir aukštasis mokslas Lietuvoje: siūlomos naujos programos, atnaujinamos tradicinės tam, kad absolventai būtų kuo patrauklesni darbo rinkoje, o bendrovės lengvai surastų reikiamą specialistą. Štai KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (MGMF) ruošia unikalius medžiagų fizikos ir nanotechnologijų specialistus, kurie turi tiek fundamentalių, tiek inžinerinių žinių. Ar einama teisinga linkme?

– Sėkmingą jauno darbuotojo įsijungimą į inžinierių komandos darbą lemia geras balansas tarp turimų žinių ir gebėjimo tas žinias taikyti. Gebėjimą taikyti turimas žinias aš vadinu darbuotojo kompetencija.

Sveikintinas pavyzdys, jeigu jau universitete studentas supažindinamas su inžineriniais sprendimais. Geriausia būtų, jeigu kiekvienas studentas turėtų galimybę atlikti praktiką įmonėje, kuri kuria ir diegia inžinerinius sprendimus gamyboje.

Žinoma, nereikia norėti, kad universitetas supažindintų su naujausiais inžineriniais sprendimais, bet supažindinti su inžinerinėje praktikoje naudojamais standartais, žymėjimais, matavimo prietaisais, pagrindiniais automatikos elementais ir įrenginiais – būtina. Man kartais keista, kad studentai nežino paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, kam reikalinga relė ir kaip ji veikia, bet žino sudėtingiausias formules ir grandinių skaičiavimo teorijas.

Jūsų fakultete rengiami įvairių krypčių fizikai – tiek nanotechnologai, tiek medžiagų technologijų specialistai yra kaip tik tai, ko reikia šiuolaikinio verslo, pramonės ir ekonomikos sektoriams. Bet kokios gamybos procesas – yra kūrybinis ir nuolat kintantis. Tad neabejoju, kad einate teisingu keliu rengdami specialistus, kurie sugebės taikyti ne tik fizikos žinias, bet ir įgytas inžinerines kompetencijas.

– Pastaraisiais metais jauni žmonės nedrąsiai renkasi fizikos ar kitų tiksliųjų mokslų studijas – gal vieni baiminasi studijų sunkumų, kiti baiminasi dėl darbinės veiklos neapibrėžtumo pagal specialybę, bet juk įvairiose mokslo, pramonės, transporto, medicinos ar kitose srityse kuriamos naujosios technologijos, jų pritaikomumo procesas irgi sparčiai juda į priekį. Kaip jūs manote, ar ta jaunų žmonių baimė dėl būsimos darbo vietos pagrįsta? Ką galėtumėte patarti studijas ir profesiją besirenkančiam jaunuoliui?

– Kompetentingų darbuotojų visada trūko ir nematau, kad ateityje šis trūkumas sumažėtų. Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip kurti ir gaminti pramoninius gaminius pasaulinei rinkai. Kuo šie gaminiai sudėtingesni, kuo inovatyvesni, tuo daugiau jų galima eksportuoti ir tuo didesnę pridėtinę vertę jie duoda. Projektuoti, kurti standartinius gaminius gali darbuotojai, turintys inžinerines žinias ir kompetencijas, bet sukurti naują inovatyvų gaminį gali tik  darbuotojai, kurie turi gilesnes žinias ir sugeba į fizikinius procesus pažvelgti iš esmės.

Kartais gali atrodyti, kad darbinėje veikloje fizikos ir matematikos reikės labai mažai. Tikrai taip, darbinėje veikloje gal ir nereikės mintinai žinoti visų formulių, bet tikrai reikės suvokti realius gamyboje vykstančius procesus iš esmės, reikės suprasti, kaip viena ar kita technologija veikia ar kodėl viskas vyksta ne taip, kaip buvo numatyta. Tik iš esmės suprantant fizikinius procesus bus galima išspręsti inžinerinę problemą.

Tad fizikos ir matematikos geros žinios tikrai padės tapti kūrybingais inžinieriais. Kartais jaunuoliams atrodo, kad fizika ar matematika – neįdomūs arba labai sunkūs mokslai. Taip yra tada, kai neturi fizikos ar matematikos pagrindų ir nieko nesupranti. Čia kaip su jau minėtais šachmatais – įdomumas ateina tada, kai perpranti įvairias technikas ir jų taikymo mechanizmus.

Viena galiu tikrai garantuoti – tie, kurie turės daug žinių ir sugebės jas taikyti – niekada nepritrūks gerai apmokamo kūrybinio darbo.