Pereiti prie turinio

Išskirtinė investicija: „Teltonika“ įsteigė 90 tūkst. eurų fondą būsimų KTU pirmakursių stipendijoms

Studijos žiniasklaidai | 2021-05-21

Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas. Nors technologinė pažanga keičia ne tik buitį, bet ir darbo aplinką – monotoniškas užduotis atlieka robotai, o automatizuotos mašinos padeda tikslų pasiekti efektyviau – sklandi jų veikla neįsivaizduojama be specialisto priežiūros. Vis dėlto, technologijos ir inžinerijos mokslų kryptys šiandien sulaukia vis mažesnio studentų skaičiaus.

Neseniai paskelbtas Europos Komisijos 2020 metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) parodė, kad informacinių technologijų krypčių absolventų skaičius Lietuvoje siekia vos 2,7 proc. Tarp ES valstybių Lietuva užima 23 vietą. Pasak „Teltonikos“ įmonių grupės korporatyvinės rinkodaros vadovo Juliaus Švagždžio, tai yra ganėtinai nemaloni tendencija – Lietuva nustojo eiti aukštųjų technologijų valstybės keliu.

Atvers platesnes įsidarbinimo galimybes

Atsižvelgiant į mokslo bei naujų technologijų pristatymo visuomenei svarbą Kauno technologijos universitetas (KTU) ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, siekdami mokslo ir verslo bendradarbiavimo. KTU studentai ne tik turės galimybę pretenduoti į specialiąsias stipendijas, bet jiems taip pat atsivers praktikos ir įsidarbinimo galimybės visose „Teltonika“ dukterinėse įmonėse.

„Džiaugiuosi, kad ši sutartis – tai ne tiesiog pasirašytas dokumentas, o realią vertę kuriančio bendradarbiavimo pradžia, leisianti pasiūlyti mūsų studentams ne tik platesnes įsidarbinimo galimybes, bet ir finansinį paskatinimą. Tikiu, kad išskirtinė galimybė net 30-čiai studentų skirti stipendijas leis ženkliai prisidėti prie rinkoje taip stingančių specialistų rengimo“, – sako KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Julius Švagždys
Julius Švagždys

30 studentų gaus mėnesines stipendijas, kurių dydis – 300 eurų. Kiekvienam studentui stipendijos bus mokamos pirmuosius 10 studijų mėnesių. Visos stipendijos dydis vienam studentui sieks 3 tūkst. eurų. Pretenduoti galės KTU pasirinkę studijuoti informatikos, elektros ir elektronikos, mechanikos inžinerijos , matematikos ir gamtos mokslų sričių būsimi pirmakursiai.

„Mes, kaip viena didžiausių aukštąsias technologijas kuriančių ir gaminančių įmonių, jaučiame pareigą populiarinti technologijos mokslų studijas. Sudarydami bendradarbiavimo sutartį su Kauno technologijos universitetu galėsime ne tik pradėti kartu vystyti mokslinius tyrimus, bet ir skirti būsimiems pirmakursiams skatinamąsias stipendijas“, – sako J. Švagždys.

Dėl specialistų trūkumo darbuotojų tenka dairytis svetur

Pasak J. Švagždžio, technologinių mokslų krypčių specialistų paklausa auga kasmet, o dabartiniai jų darbo užmokesčio vidurkiai jau dabar mažiausiai tris kartus lenkia vidutinį Lietuvos atlyginimą. Vis dėlto, įmonės atstovas pastebi, kad ypač trūksta įterptinių sistemų programuotojų ir elektronikos inžinerijos specialistų – esant mažai pasiūlai, įmonėms Lietuvoje specialistų tenka dairytis net į kaimynines šalis.

„Technologijų kuriama nauda šiandien jau neabejojama, o kiekvienai verslo nišai įsidiegiant naujus ir išmanius sprendimus reikalinga ir speciali įranga. Tad ekonomiškai stiprios valstybės labai daug investuoja ne tik į naujų technologijų atradimą, bet ir jų gamybą. Šioms sritims plėtoti reikalingas ir didžiulis skaičius specialistų“, – sako J. Švagždys.

Be to, anot „Teltonika“ įmonių grupės atstovo, nesvarbu, kaip pasikeistų naudojamos technologijos ateityje, elektronikos ar programavimo specialistų paklausa tik didės.

Tyrimai rodo, kad 2020 metais technologijų investicijos Europoje pasiekė aukščiausią lygį – daugiau nei 41 milijardą dolerių. Tuo tarpu nuo 1990 m. užimtumas STEM srities moksluose (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) išaugo 79 proc. – padidėjo nuo 9,7 mln. iki 17,3 mln.

„Iki 2025 metų „Teltonikos“ įmonių grupė planuoja plėstis iki 3 tūkst. darbuotojų Lietuvoje. Tad technologijos mokslo krypčių specialistų poreikis su kiekvienais metais tik didės, taip sukuriant šiai sričiai vienas geriausių darbo sąlygų Lietuvoje“, – pasakoja „Teltonikos“ įmonių grupės korporatyvinės rinkodaros vadovas.

Kiekvienas projektas – potencialiai keičiantis pasaulį

2021 Technologijų ir inovacijų ataskaitoje (angl. Technology and Innovation Report 2021) raginama visas valstybes ruoštis technologiniams pokyčiams. Ataskaitoje teigiama, kad šalys turės vykdyti mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, kuri atlieptų ateinančius pokyčius. Todėl rekomenduojama stiprinti bei derinti mokslą, technologijas ir inovacijas, pramonės politiką, ugdyti visuomenės skaitmeninius įgūdžius, panaikinti skaitmeninę atskirtį bei ruošti būsimus specialistus – studentus, gebančius prisitaikyti prie naujovių.

„Visus įgūdžius galima išugdyti, svarbiausia, kad būtų vidinė motyvacija keisti pasaulį kuriant ir pritaikant naujas technologijas. Kiekviena specialistų karta ateina su savo įgūdžiais, kurie, dirbant komandoje, padeda sukurti puikų galutinį produktą. Technologijos nuolatos keičiasi, tad svarbu domėtis, kaip kiekviena naujovė veikia ir kaip galima ją dar patobulinti. Manau, tai yra technologijų specialisto sėkmės receptas“, – teigia J. Švagždys.

Technologiniai pokyčiai apima tokias technologijas kaip daiktų internetas, mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas, didieji duomenys, robotika, 3D spausdinimas, bio- bei nanotechnologijos, atsinaujinančios energijos technologijos ir kitas. Tačiau sparti skaitmenizacija keičia ir technologinių krypčių profesionalų darbo pobūdį bei reikiamas kompetencijas.

„Visų sričių specialistams reikalingas nuolatinis darbas ir savęs ugdymas. Tad natūralu, kad savęs tobulinimas ilgalaikėje perspektyvoje kiekvienam leis pamatyti technologijų svarbą ir atneš daug kūrybinės prasmės, nes kiekvienas projektas yra pasaulį keičiantis elementas. Kuo daugiau žinių įgyja specialistas, tuo efektyviau jis gali pagelbėti tūkstančiams vartotojų“, – teigia J. Švagždys.