„Inžinerija tinka žmonėms, kurie dega noru kurti“ – tokia skambia fraze moksleivius pasitinka KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) studijų prodekanė doc. Alma Dervinienė. Baigėsi tris savaites trukęs maratonas, kuomet moksleiviai iš įvairių mokyklų galėjo atvykti ir susipažinti su KTU EEF kasdienybe – patalpomis, dėstytojais ir veiklomis. Iš viso universitete skirtingomis dienomis apsilankė apie 150 įvairaus amžiaus moksleivių.
Moksleivius su KTU EEF pati pirmoji supažindino doc. Alma Dervinienė, kurios tikslas buvo interaktyviu būdu pristatyti inžinieriaus specialybę. „Pradėjome gyventi geriau, vartoti daugiau, todėl dėl poreikio privalome viską automatizuoti“ – teigia fakulteto studijų prodekanė. Inžinierius – žmogus, kuriantis techninius produktus ir atsakantis už gamybos procesą, tad tokia specialybė reikalauja išradingumo ir gebėjimų. Moksleiviams taip pat pristatytos KTU EEF bakalauro studijų programos: Atsinaujinančioji energetika, Elektros inžinerija, Automatika ir valdymas, Elektronikos inžinerija, Transporto elektronika ir kitos, kurių fakultete apstu. Kiekviena siūloma studijų programa, anot prodekanės, yra savaip išskirtinė ir naudinga šiuolaikiniame pasaulyje, nes inžinerija – ateities mokslas. Norint pristatyti kiekvienos siūlomos studijų programos esmę buvo pateikiami realūs, konkretūs situacijų pavyzdžiai, kuriuos moksleiviai turėjo apgalvoti ir pasiūlyti sprendimo būdą. „Nuo elektros esame priklausomi, be jos niekas neveiktų“ – kalbėjo prodekanė A. Dervinienė ir ragino moksleivius aktyviai pagalvoti, nes elektros, automatikos ir elektronikos specialistų šiuo metu juntamas didelis trūkumas, o darbo vietų – daug ir perspektyvių.
Po doc. Almos Dervinienės paskaitos moksleiviai buvo supažindinti su elektronikos inžinerijos kūrybinėmis dirbtuvėmis „FabLab Kaunas“, kurias pristatė projektų vadovas Audrius Merfeldas. Ši šiuolaikinė mini elektronikos gamykla suteikia studentams galimybę praktiškai susipažinti su elektronikos gamybos technologijų procesais ir leidžia realizuoti projektus bei idėjas iki realaus, gamyklinio prototipo. Elektronikos technologijų laboratorijoje moksleiviai galėjo iš arčiau susipažinti su gamybos procesu, apžiūrėti ir paliesti mikroschemas ar litavimo įrankius. A. Merfeldas moksleivius taip pat supažindino su saugos priemonėmis ir laboratoriniais prietaisais pasakodamas, kokią funkciją kiekvienas jų atlieka. 
Paskutine moksleivių ekskursijos stotele tapo profesoriaus Vido Raudonio sukurta paroda „Ar dirbtinis intelektas gali kurti?“. Čia moksleiviai turėjo galimybę sudalyvauti interaktyvioje parodoje, susipažinti su dirbtinio intelekto gebėjimais ir patys sau atsakyti į parodos klausimą – ar dirbtinis intelektas visgi gali kurti.
Po ekskursijos paklausti, ar jau turi numatę dominančią studijų kryptį, moksleiviai sutartinai pradėjo linksėti. Apsisprendimo laikotarpiu specialybės pasirinkimas tarp mokinių labai platus – kai kurie krypsta link tiksliųjų mokslų, dalis – link humanitarinių, gyvybės ir socialinių mokslų sričių. Tokio tipo ekskursijos, moksleivių nuomone, universitete yra itin naudingos, nes padeda apsispręsti ir leidžia tapti studentu bent keletui valandų. Dalyvavusieji įžvelgė naudą ir studijų programų pristatyme. Moksleiviai pasidalino, jog studentais būti dar nenori ir džiaugiasi paskutiniais metais mokykloje, tačiau neslėpė, kad sužavėjo universiteto patalpos ir būtų gera čia sugrįžti dar kartą. Dalyviai džiaugėsi, jog į iškilusius klausimus dėstytojai galėjo atsakyti su kaupu ir dalinosi, kad tam tikri dalykai, susiję su universitetu, yra kur kas aiškesni, nei buvo prieš apsilankymą. Ekskursijos metu moksleiviams labiausiai įsiminė „FabLab Kaunas“ laboratorijoje esantys instrumentai ir dronai, su kuriais kiekvienas galėjo susipažinti iš arčiau.
Dalį moksleivių į ekskursiją atlydėjusi karjeros specialistė teigė, jog KTU EEF apsilankyti nusprendė todėl, kad Kauno technologijos universitetą mato kaip vieną geriausių mokslo įstaigų Lietuvoje ir tikisi, jog šis vizitas moksleiviams – ne paskutinis. Karjeros specialistė mano, jog praktinės patirtys moksleiviams – itin svarbios dėl aiškiai išdėstytos medžiagos. Specialistės manymu, jautriai kartai (dešimtos–dvyliktos klasės moksleiviams) reikia ne tik sausos teorijos, bet ir praktinių patirčių tam, kad moksleivius informacija pasiektų kokybiškai ir greitai.
