Lyčių lygybė darbo vietoje – ar situacija keičiasi?

Pasak LTG grupės Organizacijos vystymo, įvairovės ir įtraukties vadovės Beatričės Skardžės, geležinkelių sektorius istoriškai laikomas vyrų sritimi ir, kaip inžinerijos ar IT sektorius, susiduria su tam tikrais pasenusiais stereotipais. Pavyzdžiui, manoma, kad moterys dirbančios vyrų dominuojamose darbo vietose dažniau patiria diskriminaciją, seksualinį priekabiavimą ir netinkamą elgesį ar tiesiog negali atlikti „vyriško“ darbo.

„Teigiama, kad joms įprastai mokamas mažesnis atlyginimas, ribojamos galimybės siekti karjeros. Mes norime tuos mitus griauti ir kurti atvirą aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi savimi, nepaisant lyties, amžiaus, socialinės padėties, seksualinės orientacijos ar kitų ypatybių“, – teigia B. Skardžė.

Buvusio ilgamečio Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus teigimu, su stereotipais reikia kovoti ne tik viešinant lyčių lygybės principus, bet ir praktinėmis priemonėmis: „Moterys turėtų būti matomos įvairiose srityse, pradedant nuo vadovaujančių administracinių pareigų iki technologinių žinių reikalaujančių pozicijų. Taigi, siekiant ilgalaikių pokyčių, būtina ne tik šviesti visuomenę, bet ir praktiškai užtikrinti, kad lyčių lygybės siekiai būtų nuosekliai įgyvendinami įvairiais lygiais įmonėje“.

Lygybės užtikrinimas – motyvacija darbuotojams

Bet kokioje įmonėje lygybės ir nediskriminavimo politika yra tarsi bendras įsipareigojimas gerbti asmenį, siekti saugios darbinės aplinkos, grįstos pagarba žmogaus teisėms. Tai tarsi socialinis susitarimas, kuris turėtų būti aptartas kiekvienoje darbinėje aplinkoje.

„Lygybės siekis aiškiai apibrėžia įmonės vertybes ir numato tam tikras gaires, kurių įsipareigoja laikytis įmonės bendruomenė. Kai darbuotojai jaučiasi gerbiami ir priimami tokie, kokie yra, jie yra labiau linkę susitapatinti su įmone, jos misija. Įmonės, kurios užtikrina lygybės politiką gali tapti patraukliu darbdaviu talentingiems darbuotojams, linkusiems prisijungti ir likto organizacijose, remiančiose įvairovę“, – įsitikinęs asist. dr. V. Valentinavičius.

Vienas iš svarbių aspektų, siekiant įmonėse užtikrinti visų darbuotojų lygybę, nepaisant jų lyties, įsitikinimų, rasės ar kitų ypatybių, yra darbo užmokestis. Nuo 2026 metų Europos Sąjungoje įsigalios direktyva, kurios pagrindinė sąlyga – įmonės privalės viešinti tiek vyrų, tiek moterų vidutinio darbo užmokesčio santykį. Tokiu būdu tikimasi užtikrinti skaidrumo politiką.

„Manau, kad visose įmonėse svarbu taikyti skaidrius ir vieningus visiems darbuotojams atlygio nustatymo principus. Tą darome ir savo įmonėje – vadovaujamės konkrečiam pozicijos korporatyviniam lygiui nustatytais darbo užmokesčio rėžiais bei objektyviais kriterijais. Jie yra susiję su darbuotojo profesine patirtimi, kompetencijomis ir darbuotojo veiklos rezultatais“, – pažymi B. Skardžė, LTG grupės, „KTU WANTed karjeros dienos 2024“ partnerės, atstovė.

Kuriant palankią darbo aplinką, pasak pašnekovės, siekiama gerinti vyrų ir moterų santykį bei darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių. Svarbu, kad bet kuris įmonėje dirbantis žmogus galėtų jaustis savimi.

„Didiname darbuotojų sąmoningumą įvairovės temomis: supažindiname savo darbuotojus su įtraukiu žodynu ir statistika, dalinamės kolegių ir kolegų istorijomis. Siekiant užtikrinti lygybę, esame Įvairovės chartijos nariai, įkūrėme ambasadorių klubą bei įdiegėme „Skaidrumo liniją“ – pranešimų apie pažeidimus kanalą, kuriame tiek darbuotojai, tiek visuomenė gali konfidencialiai arba anonimiškai pateikti pranešimą apie lygių galimybių ar kitokio pobūdžio pažeidimą“, – pasakoja LTG grupės atstovė.

Siekiamybė – pritraukti daugiau moterų

Neretai apie moteris, dirbančias inžinerijos srityje, sklando mitai, kad joms sunkiau siekti karjeros, kuriant šeimą, nes tuomet daugiau jų dėmesio reikia namuose. Šiandien, turint išmaniąsias technologijas, ši problema sprendžiama paprasčiau, todėl įmonės gali užtikrinti, kad tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes skirti dėmesio darbui ir šeimai.

„Organizacijos, sudarydamos darbuotojams galimybes derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai, ne tik užtikrina orumą darbo vietoje, kurį reglamentuoja nacionalinė teisė ar tarptautinės tokių organizacijų kaip Tarptautinė darbo organizacija gairės, bet ir kuria vertę verslui“, – pažymi KTU SHMMF mokslo grupės „Viešojo valdymo tyrimai“ pagrindinė tyrėja, profesorė dr. Raminta Pučėtaitė.

Pasak jos, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos, kuriose tiek moterys, tiek vyrai naudojasi įvairiomis šeimai draugiškomis praktikomis, jaučiasi labiau saviveiksmingi, pasižymi didesniu įsipareigojimu organizacijai, o tai duoda geresnius veiklos rezultatus.

„Jei tik leidžia darbo pobūdis, hibridinis darbo modelis suteikia galimybes derinti darbą biure ir nuotoliu. Jau tapo įprasta darbus atlikti iš namų, traukinio ar kitos patogios pasaulio vietos. Taip nenukenčia nei šeima, nei darbas“, – teigia B. Skardžė.

LTG grupė skaičiuoja, kad jų įmonėje moterys sudaro apie 33 proc. darbuotojų, o vadovaujamose pareigose jų dirba apie 30 proc.

„Kiekvienais metais stengiamės šiuos skaičius didinti. Vykdydami atrankas į vadovaujamas pozicijas, siekiame, kad galutiniuose kandidatų sąrašuose būtų 50 proc. moterų. Taip pat suteikiame galimybes ir labai skatiname siekti vidinės karjeros“, – pastebi B. Skardžė.

LTG grupės atstovė teigia, kad įmonė priklauso Europos geležinkelių asociacijos iniciatyvai „Women in Rail“, o tai ne tik įpareigoja pasitempti siekiant lyčių lygybės, bet ir leidžia semtis patirties iš kitų šalių išmoktų pamokų.

„Taip pat, remiantis kitų patirtimi, galime lengviau numatyti tendencijas šioje srityje, patys prisidėti prie lygybe pagrįstos ateities. Be to, esame įsteigę „Moterų klubą“, kuris ne tik vienija moterų bendruomenę, bet ir sėkmingai vykdo moterų mentorystės programą. Šio klubo nariais gali tapti ir vyrai“, – sako B. Skardžė.