Jaunieji KTU mokslininkai žengia kartu su technologijomis. Mobilaus pėdos slėgio matavimo įtaiso paskirtis stebėti eiseną, analizuoti vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, vaikščiojimą, vykdyti susirgimų prevenciją, nustatant ligas pirminėse stadijose ir stebint atletų kojų darbą.
Didžiausią ilgalaikę įtampą bei spaudimą patiria žmogaus pėdos, kurios yra apkrautos žmogaus svoriu vaikščiojimu metu. Analizuojant atitinkamų ligų atsiradimą, svarbus nuolatinis pėdų apkrovos pokyčių stebėjimas įrenginių pagalba. Vienas iš būdų stebėti šiuos pokyčius yra mobilus pėdos slėgio matavimo įtaisas, kuris gali būti pritaikomas ir plačiai naudojamas sveikatos stebėjimui – stebint vyresnio amžiaus žmonių eiseną, kaip jie išlaiko pusiausvyrą; analizuojant vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, vaikščiojimą; susirgimų prevencijai – iš anksto nustatyti ligas pirminėse stadijose: cukrinio diabeto sukeliamas patologijas, susijusias su pėdomis, plaktukinius pirštus, išsišokusius kauliukus priekinėje pėdos dalyje, plokščiapėdystę; sporte – stebint atletų kojų darbą.
Plokščiapėdystė – tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių problema. Kineziterapeutų teigimu, net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų yra nustatyta plokščiapėdystė arba galimas jos atsiradimas. Tokia plokščiapėdystės statistika Lietuvoje leidžia daryti išvadą, kad net ir vaikai patenka į rizikos grupes, kuriems galimai yra ar per atitinkamą laiko tarpą išsivystys plokščiapėdystė. Pažymima, kad vaikystėje besiformuojant raumenims, labai svarbu kuo daugiau judėti ir net patariama vaikščioti basomis ir ne lygiu paviršiumi, kad pėda gautų kuo daugiau impulsų dirbti. Dažnu atveju, patarimų yra nepaisoma, todėl plokščiapėdystė pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, avint netinkamo dydžio ar formos avalynę. Pastebimas ir tėvų susirūpinimas vaikų sveikata, nustačius plokščiapėdystę, vis dažniausi renkamasi ortopedinė avalynė, tačiau pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią plokščiapėdystės atsiradimui, fiksuojant ir stebint žmogaus eisenos ir pėdų apkrovos duomenis, pasitelkiant mobiliųjų jutiklių sistemą – „padą“, kuris „Bluetooth“ ryšiu perduoda duomenis į išmanųjį įrenginį.
Spręsdami šią problemą jaunieji KTU biomedicininės elektronikos ir biomedicininės inžinerijos bakalauro ir magistrantūros studijų studentai (G. Baltrušaitytė, D. Miklušis, R. Stankus ir G. Urbanavičiūtė), pasiūlė inovatyvų sprendimą plokščiapėdystės pirminių stadijų nustatymui, pasitelkiant naujosios kartos išmaniąsias/mobiliąsias nuolatinės stebėsenos technologijas.
Galimybė nustatyti plokščiapėdystę ligos pradžioje
Biomedicininės elektronikos ir biomedicininės inžinerijos studentų suprojektuotas įtaisas leidžia realiu laiku atlikti pėdos apkrovos stebėjimą, kuriuo remiantis galima diagnozuoti tokius sveikatos sutrikimu kaip pilnapadystė ar netaisyklinga į eisena. Naudojant įtaisą duomenys „Bluetooth“ ryšiu 200 ms intervalais, siunčiami į kompiuterį, kur jie apdorojami ir atvaizduojami naudojant „LabView“ grafinio atvaizdavimo langą. Taip pat duomenų interpretavimui ir atvaizdavimui galima naudoti išmanųjį telefoną, tačiau tam reikalinga mobilioji aplikacija, kurioje būtų pateikiama visa reikia informacija. Mobiliosios aplikacijos pagalba būtų fiksuojami duomenys, kurie vėliau galėtų padėti ortopedams priimti sprendimus vykdant prevenciją ar sveikatos sutrikimo gydymą. Anot studentų, įtaisas pasižymi mažomis energijos sąnaudomis, o ir jo gamybos kaštai nėra dideli.
Ateityje – plataus masto stebėsena
Šiuo metu KTU studentai tiria galimybes kaip sukurtą pėdos slėgio matavimo įtaisą integruoti į avalynę, kad nešiojant įtaisą ilgą laiką, jis vartotojui nesukeltų papildomų nepatogumų.
Sukūrus ir integravus į avalynę mobilų pėdos slėgio matavimo įtaiso prototipą, būtų galima plačiu mastu nuolatos stebėti rizikos grupei priklausančius žmones – senyvus, turinčius pusiausvyros sutrikimų, vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, plokščiapėdyste sergančius pacientus ar intensyviai sportuojančius atletus. Taip pat žmonės individualiai galėtų sekti savo ligos pokyčius ar progresą.
