Ar kada susimąstėte, kaip žinote, kad jūsų automobilio greitis tikrai yra 50 km/h, o ne 55 km/h? Arba kaip užtikrinama, kad pirkdami 1 litrą pieno gaunate būtent 1 litrą, o ne mažiau? Arba kodėl 5 kubiniai metrai vandens Lietuvoje yra tiek pat kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje? Už viso to slypi matavimo etalonai – nematoma, bet itin svarbi mūsų gyvenimo dalis, kuria, pasirodo, Lietuvos mokslininkai rūpinasi itin gerai.
Lietuvos pasiekimai matavimų srityje ir iššūkiai
Nors matavimo etalonai gali atrodyti kaip siaura mokslinė sritis, jų įtaka mūsų kasdienybei yra milžiniška. Tuo Lietuvoje rūpinasi paskirtosios institucijos ir laboratorijos. Didelis etalonų technologijų, matavimo vienetų perdavimo sistemos kūrimo potencialas šiuo metu sukoncentruotas Lietuvos energetikos institute ir Kauno technologijos universitete.
Habil. dr. Antanas Pedišius, buvęs ilgametis Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas, o šiuo metu esantis paskirtosios veiklos koordinatorius, pabrėžia, kad Lietuva šioje srityje yra tarp lyderių.
„Bendrame kontekste atrodome labai gerai. Nors didžiosios Europos šalys, tokios kaip Vokietija ar Švedija, turi daugiau išteklių, mūsų atliekami matavimai yra itin tikslūs ir patikimi. Pavyzdžiui, mūsų laboratorijoje atlikti oro srauto matavimai tikslumu lenkia daugelį Europos laboratorijų“, – sako A. Pedišius.
Paprašytas pateikti pavyzdžių ir paprastą paaiškinimą, kas yra matavimo etalonas, ekspertas sako, kad norint suprasti, kas yra matavimo etalonas, galima įsivaizduoti jį kaip pagrindinį atskaitos tašką, su kuriuo lyginami (kalibruojami) visi kiti matavimo prietaisai.
„Matavimo etalonas yra tarsi pagrindinis matavimo vieneto šaltinis, užtikrinantis, kad visi prietaisai rodytų tą patį rezultatą. Pavyzdžiui, nacionalinis kilogramo etalonas yra tikslus svoris, pagal kurį kalibruojamos visos svarstyklės. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar perkate kilogramą obuolių Lietuvoje, ar Prancūzijoje, gausite tą patį svorį“, – aiškina A. Pedišius.
Jis pateikia ir kitą konkretų pavyzdį, parodantį, kaip matavimo etalonai taikomi praktikoje, – tai vėjo jėgainių efektyvumo matavimas.
Investuotojas, norėdamas statyti vėjo jėgainę Lietuvoje, turi žinoti tikslius vėjo greičio duomenis. Mūsų etalonai leidžia atlikti šiuos matavimus su minimalia paklaida, todėl investuotojas gali būti tikras dėl savo investicijos“, – aiškina specialistas.
Nepaisant pasiekimų nustatant etalonus, mokslininko teigimu, Lietuva susiduria su finansavimo trūkumais ir sudėtingomis biurokratinėmis sąlygomis. „Mūsų laboratorijai dažnai tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų, kad galėtume išlaikyti aukštą matavimų tikslumą su ribotais resursais“, – dalijasi A. Pedišius.
Anot jo, galimas tokios situacijos sprendimas gali būti glaudesnis bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
„Mes dalyvaujame Šiaurės šalių Europos metrologijos tinklo projekte, kuriuo siekiama sukurti regioninę matavimų paslaugų sistemą. Tai padėtų efektyviau naudoti išteklius ir dalytis žiniomis, kas savo ruožtu leistų investuoti į reikalingą įrangą ir sudėtingesnių tyrimų vykdymą, nes galėtume pasiskirstyti sritimis ir kompetencijomis“, – teigia jis.
Etalonų reikšmė kasdienybėje ir tarptautiniame bendradarbiavime
Įsivaizduokite, jei kiekviena šalis turėtų savo metrą ar kilogramą. Tarptautinė prekyba taptų chaosu, o prekės ir detalės būtų nesuderinamos. Dr. Asta Meškuotienė, KTU EEF Metrologijos instituto direktorė, pabrėžia – matavimo etalonai užtikrina, kad tiek mokslininkai, tiek verslininkai, tiek vartotojai visame pasaulyje dydžius ir kiekius suvoktų vienodai.
Pašnekovė matavimų sistemą vaizdžiai apibūdina kaip piramidę. „Viršuje yra nacionaliniai etalonai, kurie užtikrina aukščiausią tikslumą. Apačioje – kasdien naudojami prietaisai, tokie kaip svarstyklės parduotuvėje ar kraujospūdžio matuoklis namuose. Jei tarp šių lygmenų nėra sieties, matavimai tampa nepatikimi“, – sako ji.
Vienas iš jos pateiktų pavyzdžių – medicininė įranga. „Jei ligoninės įranga nėra tinkamai patikrinta pagal nacionalinius etalonus, pacientų diagnozės gali būti netikslios. O tai, žinoma, gali turėti rimtų pasekmių pacientų sveikatai“, – pabrėžia A. Meškuotienė.
Anot jos, KTU EEF Metrologijos institutas glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis laboratorijomis ir pramone. Kartu su pramonės partneriais kuriami nauji metodai ir priemonės siekiant sumažinti matavimo paklaidas.
„Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su Lietuvos energetikos institutu, skaitiklių gamintojais ir vandens tiekėjais, ieškome sprendimų, kurie padėtų vartotojams patikimiau nustatyti suvartoto vandens kiekį“, – dalijasi ji.
Savo ruožtu dr. Agnė Bertašienė, Lietuvos energetikos instituto l. e. p. mokslo darbuotoja, taip pat pabrėžia, kad etalonai yra gyvybiškai svarbūs įvairioms ūkio šakoms.
„Pavyzdžiui, nuo vandens ir dujų skaitiklių tikslumo priklauso, kiek mokame už komunalines paslaugas. Jei jūsų dujų skaitiklis rodo netiksliai, tuomet ir mokama suma tiekėjui bus netiksli. Arba per didelė, arba per maža“, – teigia ji.
Ji taip pat mini oro greičio matavimų svarbą. „Statybose oro srautai turi būti tiksliai valdomi, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas ir darbų kokybė. Jūriniuose bei oro uostuose oro greičio matavimai yra kritiniai navigacijos ir saugumo klausimai“, – aiškina A. Bertašienė.
Anot jos, nors kokybiškų matavimų poreikis auga, kompetentingų specialistų stinga.
„Mažėja institucijų, kurios rengia metrologijos specialistus. Todėl, manau, turime investuoti į švietimą ir kuo daugiau bendradarbiauti su užsienio ekspertais, nes Lietuvoje trūksta norinčiųjų specializuotis šioje srityje“, – sako ji.
Pašnekovės teigimu, Lietuvos specialistai bendradarbiauja su kolegomis iš Vokietijos, Olandijos, Suomijos ir kitų šalių. Tarptautinis bendradarbiavimas jiems padeda ne tik tobulėti, bet ir užtikrinti, kad Lietuvoje atliekami matavimai atitiktų aukščiausius standartus.
„Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos institutas yra EURAMET organizacijos narys ir prisideda prie pažangių etalonų nustatymo, kurie atitinka tarptautinius reikalavimus ir užtikrina mūsų tyrimų ir technologinių sprendimų patikimumą. EURAMET savo ruožtu inicijuoja bendrus projektus ir veiklas, kurios leidžia mums keistis žiniomis ir patirtimi. Prie tokių paraiškų rengimo dirbame ir dabar“, – nurodė A. Bertašienė.
Ji pabrėžia, kad vykstanti beprecedentė technologinė pažanga reikalauja nuolatinio atsinaujinimo ir tobulėjimo. „Naujos technologijos, tokios kaip lazeriniai matavimai, procesų skaitmenizavimas, nuotolinis valdymas ar lazerio ir ultragarso pagrindu veikiantys įrenginiai, skirti neinvaziniams matavimams atlikti, keičia matavimų pasaulį. Todėl turime nuolat mokytis ir prisitaikyti, kad galėtume pasiūlyti naujausius sprendimus tiek pramonei, tiek mokslui“, – teigia mokslininkė.
Matavimo etalonai gal ir nėra tema, apie kurią galvojame kasdien, bet jie turi milžinišką įtaką mūsų gyvenimui. Jie užtikrina, kad perkame sąžiningai, naudojame saugias technologijas ir gyvename patikimoje aplinkoje.
„Be tikslumo nėra pasitikėjimo. Jei negalime pasitikėti matavimais, negalime pasitikėti ir produktais, kuriuos naudojame“, – apibendrina A. Pedišius.
Jam pritaria ir jo kolegė iš KTU EEF Metrologijos instituto. Anot jos, investicijos į šią sritį yra investicijos į mūsų visų ateitį.
„Turime suprasti, kad matavimo etalonai yra ne tik mokslininkų reikalas. Jie paveikia kiekvieną iš mūsų – nuo verslininko iki mokinio. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad Lietuva ir toliau būtų tarp tikslumo lyderių regione“, – sako A. Meškuotienė.
Taigi kitą kartą, kai žiūrėsite į laikrodį ar naudosite bet kokį prietaisą, prisiminkite – už to slypi sudėtinga sistema, užtikrinanti, kad viskas veiktų taip, kaip turi veikti.
