Energetika – ypatingą reikšmę valstybei turinti ūkio sfera, todėl specialistų poreikis čia itin didelis. Šiandien, kai visame pasaulyje vystomos įvairios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, o rinkoms siūlomi nauji sprendimai, ypač reikia specialistų, turinčių naujausių žinių ir gebėjimų. „Energetikai prisideda prie valstybės nepriklausomybės“, – tikina elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Statistika rodo, kad net 60 proc. lietuvių mano, kad energetiko profesija Lietuvoje yra perspektyvi, o šiandieninėje darbo rinkoje tai – itin darbdavių geidžiamas specialistas. Tačiau, pasak šioje srityje veikiančių įmonių vadovų, specialistų vis tik trūksta.
„Energetikos specialistų poreikis darbo rinkoje labai didelis, ypač trūksta inžinierių, – pažymi D. Virbickas. – Tačiau jaunuoliai kažkodėl vis dar vangiai renkasi inžinerines specialybes, nors dirbant šioje srityje galima ne tik daug sužinoti, nuolat tobulėti, bet ir užsidirbti“.
Apie tai, kuo aktuali ir svarbi energetiko profesija, kokios kompetencijos reikalingos tokiems specialistams ir kaip jas išlaikyti bus diskutuojama jau rugsėjo 20 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos rengiamoje konferencijoje „Energetiko profesija: kompetencijos, svarba, iššūkiai“. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos (LR) Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Seimo atstovai, švietimo sektoriaus bei verslo atstovai.
Organizatoriai tikisi, kad konferencija paskatins ne tik diskusijas, bet ir realius pokyčius, kad tai bus renginys, kuriame kiekvienas ieškotų atsakymo, kaip išlaikyti energetiko profesijos kompetencijos lygį, įvardinant šią profesiją, kaip turinčią strateginę reikšmę valstybės saugumui.
„Energetikai yra labai svarbi Lietuvos nepriklausomybės dedamoji, kaip ir narystė NATO ar Europos Sąjungoje. Valstybei reikalinga tiek ekonominė, tiek karinė, tiek politinė integracija, tiek, šiais laikais, energetikų integracija“, – teigia D. Virbickas, taip pat dalyvausiantis KTU EEF ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos rengiamoje konferencijoje.
Itin geidžiami atsinaujinančių išteklių specialistai
Esant sparčiam pasaulio vystymuisi išnaudojama vis daugiau iš žemės išgaunamų energijos išteklių, todėl ypatingas dėmesys šiuo metu kreipiamas į atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie padeda gyventojus aprūpinti reikalingais ištekliais tausodami aplinką.
Atsinaujinantys šaltiniai, pasak D. Virbicko, labai svarbūs: „Vartotojai nori, kad tokie šaltiniai būtų patikimi, prieinami visą laiką, pigūs ir draugiški aplinkai. Vartotojas yra „karalius“ – nusprendžia, o energetikai ieško būdų, kaip tai įgyvendinti“.
Nors atsinaujinančios energetikos sritis žada daug perspektyvų čia dirbantiems specialistams – jų kol kas labai trūksta.
„Pavyzdžiui, Europoje prognozuojamas jūros vėjų „bumas“. Juos galima panaudoti generuojant energiją, tačiau reikės daug sistemų, infrastruktūros įrenginių, kurie tarpusavyje derėtų ir sudarytų išmanų tinklą. Reikalingi žmonės, kurie visa tai suprojektuos ir realizuos“, – atkreipia dėmesį D. Virbickas, kaip kviestinis lektorius dėstantis ir KTU studentams.
Vis tik, atsinaujinantys šaltiniai kelia ir iššūkių – jie yra neplanuojami.
„Galima tik prognozuoti, pavyzdžiui, saulė švies ar ne, bet negalima to suplanuoti. Jeigu saulė nešviečia ar vėjas nepučia – energijos išteklių nėra“, – pasakoja D. Virbickas.
Pasak jo, reikia ieškoti įvairių alternatyvių technologijų, kaip suvaldyti išteklius Čia – vėlgi atsiveria didelis potencialas kūrybai ir specialistų, kurie sukurtų ir įgyvendintų inovacijas, poreikis.
Skatina netikėti mitais: energetika – ne tik vyrams
Nors energetika yra labai platus sektorius, siūlantis įvairių karjeros galimybių, stengiantis į jį pritraukti specialistų susiduriama ir su mitu: esą tai – išskirtinai vyriška sritis.
„Moterų, dirbančių energetikos srityje, yra, bet nedaug. Tarkim, pagal „Litgrid“ statistiką, įmonėje dirba 26 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Iki lygybės trūksta nemažai, todėl, žiūrint statistiškai, moterų pasigendame“, – atskleidžia D. Virbickas.
Tačiau, jo nuomone, visus mitus reikėtų mesti iš galvos, nes toks skirstymas – visai nereikalingas ir neatspindintis tikrovės.
„Energetikoje gal ir rastume sričių, kur reikia daug fizinės jėgos ir galbūt ten ne visos moterys norėtų dirbti, tačiau daugiausia energetikai dirba pasitelkdami savo žinias, kūrybiškumą, išmanumą, gudrumą ir bendradarbiavimą. Todėl šioje srityje ir moterys, ir vyrai laukiami vienodai“, – pastebi D. Virbickas.
Jis tikina, kad pirmiausia, norėdamos pakeisti tokį klaidingą įsitikinimą ir pritraukti daugiau kompetentingų darbuotojų, įmonės pačios turėtų komunikuoti, suteikti išsamios informacijos apie tai, koks yra energetikos specialisto darbas. Pasak D. Virbicko, tada ir vaikinai, ir merginos atras savyje noro ir drąsos išbandyti energetiko specialybę.
„Šiandien energetikas vis dar įsivaizduojamas kaip laipiojantis po stulpus, dirbantis su generatoriais ar katilais“, – sako jis.
Vis tik energetikos srityje dirbantys specialistai užsiima kur kas įvairesnėmis veiklomis. Kasdien jiems reikalingos ne tik specifinės energetikos, bet ir universalios informacinių technologijų, ekonomikos, politikos, geografijos, informacijos ir sistemų valdymo, projektų ir organizacijos vadybos žinios.
„Tai specialistai, kurie nuolat bendradarbiauja, siekia valstybės mastu svarbių tikslų, o sprendžiant kylančius iššūkius pasitelkia savo kūrybiškumą ir išmanumą“, – tikina „Litgrid“ generalinis direktorius D. Virbickas.
Konferencija „Energetiko profesija: kompetencijos, svarba, iššūkiai“ Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakultete (Studentų g. 48, Kaunas) vyks rugsėjo 20 d. 10.30 val.
Konferencija rengiama įgyvendinant projektą „Smagrinet“. Konferencijos organizatoriai – Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakultetas ir Lietuvos elektros energetikos asociacijas.
Daugiau apie konferenciją: https://ktu.edu/events/konferencija-energetiko-profesija-kompetencijos-svarba-issukiai/
