Svajonių darbo paieškos – sritį dažnai keičia jaunesni darbuotojai, prireikia naujo išsilavinimo

Darbo vietos keičiamos dažniau, nes net ir pakilimą pareigose galima laikyti darbo pakeitimu.

„Tyrimai rodo, kad net 7 iš 10 žmonių pasaulyje dirba darbus, kurių ateities karjera – neaiški. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad net pusei dirbančiųjų artimiausiu metu reikės persikvalifikuoti ar įgyti naujų kompetencijų. Dėl to yra ypač svarbu turėti įgūdžių, leidžiančių lengviau judėti tarp įvairių karjeros kelių“, – teigia doc. dr. K. Ukvalbergienė.

Įmonių atstovai pastebi, kad viduje darbuotojų rotacija tarp skirtingų skyrių ar komandų yra dažna. Neretai per devynis mėnesius įmonėse įvyksta net 40 karjeros pokyčių vertikalia arba horizontalia kryptimi. Dalis darbuotojų pereina į visiškai naujas sritis.

„Darbuotojai neretai siekia naujų iššūkių ir profesinio tobulėjimo. Pirmasis žingsnis profesiniame keitime – sąmoningas apsisprendimas, kad pokytis – būtinas. Toliau svarbu išsiaiškinti, kokių įgūdžių ir žinių reikės naujoje srityje ir kaip galima panaudoti dabartinę patirtį“, – pasakoja įmonės „Festo Lietuva“ Pardavimo paslaugų skyriaus vadovė Rasa Gavėnė.

Įmonės „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Odeta Zubrienė teigia, jog dažnai laikas karjeros pokyčiams ateina natūraliai, vystantis darbuotojo patirties ciklui – pirmiausia jis mokosi, tada praktikuojasi ir užauga. Neretai darbuotojai plečia savo funkcines sritis prisiimdami atsakomybę kuruoti daugiau sričių, įgyja daugiau atsakomybių ir tampa funkciniais lyderiais savo kolegoms.

„Pokyčiuose galima išskirti du svarbius dalykus – srities arba darbo pobūdžio keitimą. Srities pakeitimas – tai nebūtinai perėjimas į kitą padalinį. Daugėjant projektų ir įvairialypių sprendimų, atsiranda galimybių ir tame pačiame padalinyje ar net mažesnėje jo komandoje išbandyti savo jėgas „kitokioje“ pozicijoje“, – kalba O. Zubrienė.

Svarbus ir išsilavinimas

Įmonės, siekdamos užtikrinti sklandų darbuotojų perėjimą, naudoja įvairius būdus. Tam kuriami karjeros planai, tikslų vertinimo sistemos ir dėliojamos kompetencijų ugdymo trajektorijos.

„Labai vertiname darbuotojus, kurie keičia profesinę kryptį, nes jie atneša naujų idėjų ir sprendimų. Jie greičiau prisitaiko prie pokyčių ir geriau supranta skirtingų skyrių ar komandų poreikius. Įvairiapusė patirtis leidžia darbuotojams spręsti problemas kūrybiškiau ir efektyviau, o tai prisideda prie įmonės sėkmės“, – priduria R. Gavėnė.

Keičiant poziciją darbe, svarbu išsigryninti tris pagrindinius dalykus – išsikelti tikslus, susirasti mokymosi programas ir stebėti, o vėliau – įsivertinti, kaip sekasi. Svarbu apie pokyčių poreikį komunikuoti su vadovu.

„Kai darbuotojas konkrečiai įvardija savo tikslus ir motyvaciją, galima lengviau įvertinti jo galimybes. Savo įmonėje turime ir sėkmės pavyzdį: vadybininkė iš įmonės administravimo srities įvardijo tikslą, jo siekė ir galiausiai tapo jaunesniąja sinchronizacijos programos valdysenos koordinatore valstybinės svarbos projekte“, – pasakoja O. Zubrienė, „Litgrid“ – „KTU WANTed karjeros dienos 2024“ partnerės atstovė.

Nemažiau svarbu įsivertinti, kokių įgūdžių reikės naujoje srityje. Kartais tam gali prireikti ir naujo išsilavinimo, pavyzdžiui, karjeros kelyje nusprendus tapti inžinieriumi ar gydytoju, be studijų aukštojoje mokykloje tą padaryti bus beveik neįmanoma.

„Darbuotojas turi gebėti mokytis visą gyvenimą. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas arba studijos, ypač magistrantūros, yra vienos iš pakankamai efektyvių ir dirbantiesiems patrauklių galimybių keisti darbo sritį. Pavyzdžiui, bakalauro studijose įgijus inžinerinį išsilavinimą, galima pasirinkti studijuoti kitos studijų krypties studijas. Tokiu būdu, įgyjamas platesnis ir tarpdisciplininis išsilavinimas, kuris, be to, turi reikšmės ir didesniam darbo užmokesčiui“, – tikina doc. dr. K. Ukvalbergienė.