Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency, ESA) – tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, įkurta 1975 m. 22 šalių jungiančios agentūros būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje. Viename iš Europos kosmoso agentūros (EKA) centrų, Olandijoje (Noordwijk miestelyje) metams stažuotis išvyko Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) doktorantas Donatas Miklušis.
NASA ir kosmosas atrodo neatsiejamos sritys, tačiau Europos žemyne taip pat atliekami moksliniai tyrimai. Europa turi savo astronautus, kosminius palydovus, tyrimų misijas įvairiausiose Saulės sistemos vietose. Net pati NASA dažnai dirba kartu su EKA. Kodėl mes turime tiek nedaug žinių apie EKA atsakymo nėra, tačiau artimiausiu metu sužinosime daugiau, nes savo įspūdžiais ir patirtimi su kosmoso entuaziastais dalinasi KTU EEF doktorantas.
Pirmosios savaitės įspūdžiai viename iš EKA centrų, ESTEC (Olandija, Noordwijk):
Pirmoji savaitė prasidėjo labai smagiai, maloniai ir lengvai. Atlikus apsaugos patikrinimą patekau į ESTEC teritoriją. Prie pagrindinio įvažiavimo plazda visų EKA narių šalių vėliavos, stovi palydovo maketas. 
EKA teritorijoje daug įvairių pastatų, tiesa, visi jie įdomios architektūros, kartais neatrodo labai patrauklūs, tačiau didžiojoje dalyje jų pilna palydovų ir raketų modelių, plakatų apie misijas, juose šurmuliuose daugybė žmonių.
Pirmąją dieną man buvo pristatyta bendra EKA tvarka. Pristatymo metu, EKA nurodė savo narias šalis, mano nusivylimui, Lietuva ir Latvija, vis dar trūkstamos dėlionės detalės, buvo pilkos spalvos, kai tuo tarpu didžioji dalis Europos šalių yra prisijungusios prie šios agentūros.
Kita savaitės dalis buvo skirta susipažinimui su stažuotės užduotimi, man priskirta sritis – Opto-elektronika (tai ryšiams svarbi elektronikos mokslo ir technologijų kryptis, kuri nagrinėja optinių signalų keitimo elektriniais signalais (ir atvirkščiai) teorijos ir praktikos klausimus informacijos apdorojimo, laikymo ir perdavimo sistemose). Man priskirtas vadovas d.r Zoran Sodnik, kuris supažindino mane su būsima užduotimi, viską vaizdžiai paaiškindamas. Todėl jau kitą dieną, buvau apipiltas straipsniais su „daugiaaukštėmis formulėmis“, taigi, teko skaičiuoti, pavyzdžiui: koks bus lazerio spindulio diametras ant žemės paviršiaus, jeigu lazeris šviečia iš GEO orbitos palydovo ~38 000 kilometrų atstumu ir pradinis lazerio spindulio diametras yra 40 mm.
Čia įdomu, šiai dienai sekasi puikai, susipažinau su kitu stažuotei atvykusiu studentu, Shanker Ganesh, tiesa, jis iš KTU, taigi, dabar mes jau du stažuotojai iš KTU dirbantys ESTEC.
