Šio projekto tikslas yra sukurti rekombinantinių E. coli ir žinduolių ląstelių periodinių su pamaitinimu kultivavimo procesų pagrindinių būsenos kintamųjų programinių jutiklių sistemą, skirtą būsenos kintamųjų įvertinimui realiu laiku, ir netiesioginiais matavimais paremtą ląstelių biomasės augimo greičio automatinio valdymo sistemą. Kuriamų programinių jutiklių ir jų pagrindu sukurtos valdymo sistemos praktinė vertė yra galimybė pasiekti aukštesnį laboratorinių ir pramoninių kultivavimo procesų automatizavimo lygį. Kuriamos sistemos suteiks galimybes realiu laiku stebėti tiesiogiai nematuojamus biotechnologinius kintamuosius ir realizuoti periodinių su pamaitinimu biotechnologinių procesų pageidaujamus technologinius režimus.
Projekte numatoma sukurti modernius metodus, kurie, remiantis galimais tiesioginiais matavimais ir a priori žiniomis apie procesą, leidžia sudaryti praktiniam taikymui skirtus, lengvai realizuojamus modelius, skirtus biotechnologinių parametrų netiesioginiam įvertinimui laboratoriniuose ir pramoniniuose bioreaktoriuose.
Mokslinių tyrimų projektą vykdys Kauno technologijos universiteto Automatikos katedros mokslo grupė, turinti ilgametę patirtį ir ekspertizę biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo, netiesioginio ir adaptyvaus valdymo, dirbtinio intelekto taikymo ir įterptinių sistemų kūrimo srityse.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”
Projekto rezultatai:
Programinių jutiklių ir valdymo sistema bus parengta realizuoti biotechnologijų įmonių laboratorinių ir pramoninių bioreaktorių sistemose ir adaptuojama aktualių biotechnologinių procesų stebėsenai ir valdymui CDMO paslaugų teikimo tarptautinėse biofarmacinėse įmonėse.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
