Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?

Pastarąjį penkmetį tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau klausimų kelia apsirūpinimas energija. Ne išimtis ir Lietuva – tai ypač pajutome po 2022 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos karo, kai elektros energijos kainos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

Ši energetinė krizė privertė susidurti su augančiomis išlaidomis energijos resursams pramonės ir namų ūkio sektoriuose, spręsti konkurencingo verslo, o kai kuriais atvejais – net „išgyvenimo“ klausimus.

Siekiant spręsti šiuos iššūkius, didžiausias dėmesys buvo skirtas vietinei elektros energijos gamybai – saulės elektrinių plėtrai, apimančiai naujų komercinių saulės elektrinių parkų statybą bei jų integraciją į komercinius pastatus ir privačius namų ūkius.

Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas, elektros energetikos sistemų projektavimo srityje dirbančios įmonės „Elinijos“ atstovas dr. Giedrius Gecevičius, pastarųjų metų iššūkiai iš esmės pakeitė tiek valstybės ir savivaldybių, tiek privataus sektoriaus požiūrį į elektros energijos gamybą ir jos efektyvumą.

Saulės elektrinių bumas: pasiekimai ir kylantys klausimai

Praėjusiais metais saulės elektrinės Lietuvoje pasiekė pagaminamos energijos rekordus. Energijos kainoms vasaros laikotarpiu nukritus iki nulinės ar net neigiamos kainos, imta daugiau kalbėti apie tokio tipo elektrinių sukeliamus nuostolius nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams.

Taigi kyla pagrįstas klausimas – ar Lietuvai vis dar reikia saulės energetikos?

Anot KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesoriaus dr. Audriaus Jonaičio, saulės energetikos vertinimas turėtų būti grindžiamas platesniu, visos energetikos sistemos kontekstu.

„Į saulės energetiką reikėtų žiūrėti kompleksiškai, ją vertinant kaip vieną iš daugelio energijos gamybos būdų. Saulės elektrinių bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos resursų, stiprina šalies energetinį saugumą ir didina sistemos atsparumą geopolitiniams sukrėtimams bei prisideda prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.

Tačiau elektros energija saulės elektrinėse priklauso nuo kintančių oro sąlygų, paros meto ir sezoniškumo, todėl ištisai negali užtikrinti elektros poreikio. Be to, kintanti elektros gamyba sukelia ir elektros energijos kainų svyravimus, išauga energijos balansavimo poreikis“, – teigia KTU Elektros ir energetikos sistemų katedros profesorius.

Lietuva – viena atsinaujinančios energetikos lyderių Europoje

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros tempai rodo, kad Lietuva tapo viena iš lyderiaujančių valstybių visame Europos regione. Remiantis portalo „Lietuvos statistika“ duomenimis, 2015 metais AEI elektros instaliuotoji galia siekė 701 MW, o gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių – 1679,8 GWh. 2024 metais AEI instaliuotoji galia šalyje siekė net 4561 MW ir buvo pagaminta 6261 GWh, t. y. per dešimtmetį elektros energijos gamyba iš AEI išaugo 3,7 karto.

Ypač ryškus augimas fiksuotas saulės energetikos sektoriuje: saulės elektrinėse pagaminamas energijos kiekis išaugo nuo 73,3 GWh iki 1 397,2 GWh – net 19 kartų, o instaliuotoji galia padidėjo nuo 69 MW iki 2408 MW – beveik 35 kartus.

Saulės elektrinėse pagaminamas elektros energijos kiekis nusileido tik vėjo elektrinėms, kurios 2024 metais pagamino 3448,2 GWh elektros energijos. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame elektros energijos suvartojimo balanse sudarė 48,99 proc., o 2025 metais siekė net 68 proc. nuo visos šalyje pagamintos elektros energijos.

Pagal „Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją 2050“, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje augo eksponentiškai – iki 2024 metų siekė 103 219, o 2026 metų pradžioje siekė apie 157 tūkstančius. Valstybės tikslas – 2030 metais turėti ne mažiau kaip 300 tūkst. gaminančių vartotojų.

Tame pačiame strateginiame dokumente numatyta, kad saulės elektrinės iki 2030 metų turėtų pasiekti 4100 MW galią, o 2050 metais – net 9000 MW. Ilgalaikėje perspektyvoje keliama ambicija, kad visa elektros energija Lietuvoje būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Kodėl ne visiems saulės elektrinės atsiperka

Pastaraisiais metais saulės energetikos sektorius sėkmingai vystėsi, o iki 2030 metų numatomas kone dvigubas gaminančių vartotojų pajėgumų augimas. Vis dėlto pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau keliamos abejonės dėl saulės energetikos ateities. Atsakymas į šį klausimą iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksalus – vieniems saulės elektrinės apsimoka, kitiems – ne.

Įmonės „Elinijos“ projektuotojas dr. Giedrius Gecevičius atkreipia dėmesį, kad 2025 metų birželio–liepos mėnesiais saulės elektrinės Lietuvoje pagamino rekordinius elektros energijos kiekius tuo metu, kai jos poreikis buvo mažesnis. Šalyje esant dvipusei privačių gaminančių vartotojų apskaitos sistemai (angl. net-metering), nepriklausomi elektros tiekėjai pradėjo kelti klausimus dėl patiriamų nuostolių.

Priežastis paprasta – susidarius elektros energijos pertekliui, nepriklausomi tiekėjai turi priimti elektros energiją (žema elektros biržos kaina), o kai gaminančiam vartotojui jos trūksta, pavyzdžiui, rytinio ar vakarinio piko metu arba žiemą, kai elektros energija biržoje yra brangi, – privalo grąžinti elektrą gaminančiam vartotojui.

Viešai skelbiama, kad, VERT skaičiavimu, per 2024 metus dėl galiojančio „net-metering“ modelio nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sistemai sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų. Vis dėlto neretai nutylima, kad didžiajai daliai vartotojų elektros energija parduodama fiksuotais tarifais, kurie tiekėjams užtikrina stabilias pajamas.

Sprendimai: technologijos, inžinerija ir žmonės

Norint spręsti su saulės energetikos plėtra kylančius iššūkius, vien saulės elektrinių plėtros nepakanka – būtini sisteminiai technologiniai ir inžineriniai sprendimai, apimantys visą elektros energetikos sistemą.

„Saulės energetikos plėtrai reikalingos pažangios energijos kaupimo sistemos, išmanieji tinklai bei efektyvios valdymo platformos. Energijos kaupimas tampa ypač svarbus siekiant subalansuoti gamybos svyravimus, o skaitmenizacija leidžia optimizuoti energijos srautus realiu laiku. Saulės energetika vystysis ne kaip atskira technologija, o kaip hibridinių energijos sistemų dalis: tai bus ir saulės elektrinės, galbūt ir kitų tipų energijos gamybos pajėgumai, ir energijos kaupikliai, bei valdomos apkrovos. Tokioms hibridinėms sistemoms reikės ir išmanaus valdymo, kuris leis gauti didžiausias naudas visiems energetikos sistemos dalyviams“, – sako prof. dr. Audrius Jonaitis.

Ši transformacija akcentuoja ne tik technologijų, bet ir profesionalios inžinerijos svarbą – nuo elektros tinklų projektavimo iki vėjo ir saulės elektrinių parkų integravimo, užtikrinant ilgalaikį, patikimą ir stabilų elektros energetikos sistemos darbą.

Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu atveria ir žmogiškųjų išteklių iššūkius.

„Energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos kaupimo sistemų diegimas, lankstus elektros energijos vartojimas ir Lietuvos elektros tinklų bei tarpsisteminių jungčių stiprinimas, siekiant efektyviau išnaudoti energijos išteklius, didina energetikos sektoriaus atsparumą ir saugumą.

Tačiau tai reikalauja ne tik įprasto inžinerinio darbo, bet ir inovatyvių, klimatui neutralių technologijų kūrimo. Elektros ir energetikos inžinerijos bei kitų sričių specialistų, reikalingų saulės energetikos ir su ja susijusių technologijų diegimui, valdymui ir priežiūrai, poreikis tik didės“, – įsitikinęs prof. dr. Audrius Jonaitis.

Prie šių sprendimų kūrimo aktyviai prisideda ir akademinė bendruomenė. KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) mokslininkai vykdo tyrimus, prisidedančius prie Europos Sąjungos Žaliojo kurso ir Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Mokslinės kompetencijos taip pat integruojamos į studijas, ugdant specialistus, gebančius spręsti energetikos transformacijos iššūkius ir kurti tvarius energetikos sprendimus.

Taigi, nepaisant kylančių diskusijų ir skirtingų interesų, saulės energetika Lietuvai išlieka vienu svarbiausių energetikos prioritetų. Jos ilgalaikė sėkmė priklausys nuo subalansuotos plėtros, pažangių technologijų diegimo ir kompetentingų specialistų rengimo.

Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.