Svarbios permainos Europos Sąjungos politikoje ir naujos gairės įtvirtinančiose direktyvose žymi energetikos saugumo, energetikos rinkų integracijos ir skaitmenizacijos, vartojimo efektyvumo ar išmanaus tinklo plėtros inovacijų poreikį. Centrinės Europos Energetikos diena (CEDE 2017) yra skirta suteikti išsamią informaciją apie Vidurio Europos energetikos sektoriuje vykstančius radikalius pokyčius, kuriuos lemia inovacijos ir naujų technologijų diegimas.
Lietuva, kurią reprezentavo Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros atstovai, kaip ir kitos Centrinės Europos Energetikos partnerių asociacijos (CEEP) narės parengė ataskaitą, pristatančią šalies energetikos sektorių, patiriamus iššūkius ir ateities tendencijas.
Kuo svarbi buvo ši ataskaita?, – paklausėme ataskaitos rengėjų.
Dar kartą buvo konstatuota, kad skaitmeninių technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra energetikoje turi būti vykdoma, nepamirštant pagrindinės energetikos sistemos priedermės saugiai ir patikimai tiekti energiją vartotojams. Teigiamas poslinkis pastebimas atsinaujinančių energijos šaltinių plėtroje, akcentuojamios diskusijos, kaip išspręsti transporto elektrifikavimo problemas, kas leidžia tikėtis, kad žalingų išmetimų kiekis ir toliau mažės. O priemonės didinančios energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą, įskaitant vartotojų įveiklinimą bei kitas lanksčias priemones, dar labiau prisidės prie tvarios energetinės sistemos tranformacijos.
Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte Europos ir Lietuvos mastu?
Renginio metu buvo akcentuota, kad kuriant energetinę sąjungą, būtinas glaudus veiksmų ir planų koordinavimas tarp valstybių narių atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifinius iššūkius.
Mūsų valstybės atveju, šalyje vykstantys teigiami pokyčiai energetikos sektoriuje įgalina ir ateityje išlaikyti vykdomos politikos tęstinumą bei kryptis, didinti Lietuvos investicinį patrauklumą, diegti modernias technologijas, skatinti inovacijas energetikos sektoriuje bei užtikrinti energetikos pažangą. Vis dėlto pastebima, kad patiriami reikšmingi iššūkiai – rinkų integracija, skaitmenizacija, didesnio energijos vartojimo efektyvumo poreikis, atsinaujinančios energijos gamybos ir paskirstytojo generavimo technologijų plėtra – akcentuoja tobulintinas sritis: vis dar nekonkurencinga ir nepakankama vietinė generacija, fiziškai ir technologiškai pasenusi didžioji dalis elektros ir dalis šilumos energijos gamybos įrenginių, didelė priklausomybė nuo energijos gamybos, tiekimo, saugojimo technologijų importo, priklausomybė nuo energijos išteklių importo ir importuojamų energijos išteklių kainų šuolių.
Skatinant inovacijų plėtrą šalyje, viešo ir privataus sektorių sinergiją, matomas didelis potencialas padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą transporto elektrifikavimo laipsnį, racionaliai panaudojant vietinius ir (ar) atsinaujinančius energijos išteklius CŠT sistemose, galima toliau mažinti pirminės energijos išteklių importo poreikį. Nepamirštant ir pramonės konkurencingumo padidinimo, optimizuojant energijos tarifų politiką ar tinkamos inovacijų ekosistemos sukūrimą Lietuvoje kuriamų energetinių produktų, technologijų ir kompetencijų realizavimui.
Kaip tinkamai pasiruošti Lietuvai?
Pagrindinis postūmis Lietuvai pakankamas naujų inovatyvių sprendimų energetikoje kūrimo ir diegimo finansavimas. Svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija įvardija konkurencingumą kaip vieną iš esminių prioritetų, kuris įgalins efektyvų šalies energetikos insfrastruktūros naudojimą, sudarys sąlygas pramonės investicijoms, kas sąlygos galutinėje energijos kainoje neviršyti ES šalių vidurkio. Turima Lietuvos energetikos infrastruktūra sudaro prielaidas sėkmingai AIE integracijai, tačiau patikimą vietinės generacijos vystymą reikėtų užtikrinti, plėtojant energetikos technologijas. Siekiama skatinti paskirstyto generavimo technologijų plėtrą, kur figuruotų integruotos namų energetikos sistemos, vystyti energetikos sektoriaus optimizavimo informacines technologijas (IT). Visa tai įgalintų Lietuvą tapti energetikos technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi.
Ataskaitoje minite privataus sektoriaus įsitraukimą, ką turėtų daryti įmonės?
Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – valstybei ir vartotojui pridėtinę vertę kurianti ir pažangi energetika, patikimai aprūpinanti aplinkai draugiška energija už konkurencingą kainą. Siekiant transformuoti visą šalies ūkį, sustiprinti jo tarptautinį konkurencingumą ir prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo svarbu skatinti verslo įsitraukimą į minėtą procesą. Tik užtikrinus šį aspektą galime tikėtis sėkmingo pažangių energetikos technologijų kūrimo bei jų diegimo, kas lemtų Lietuvos siekį organizuoti perspektyvių technologijų eksperimentinę plėtrą ar aplinkai palankių inovacijų inkubatorius bei skaitmeninių sprendimų mokslo centrus.
Koks vartotojo vaidmuo šiame procese?
Pokyčiai energetikoje suteikia kiekvienam vartotojui galimybę rinktis, kaip ir iš kokių šaltinių apsirūpinti energija. Tai yra ne tik galimybė bet ir pareiga aktyviai prisidėti prie tvarios energetinės sistemos kūrimo. Todėl aktyvus vartotojų įsijungimas į valstybės skatinamas vartotojų įveiklinimo iniciatyvas ženkliai prisidėtų prie įtakos aplinkai mažinimo, energetinės sistemos patikimumo ir apsirūpinimo energija saugumo didinimo. Tam tikslui pasiekti ypač svarbios švietėjiškos iniciatyvos, suteikiančios vartotojams žinių ir gebėjimų tapti atsakingais visuomenės nariais.
Daugiau informacijos apie renginį:
https://www.ceep.be/press-release-eu-11-develops-innovative-solutions-smooth-energy-transition/
