Dovydas Bernatavičius: „Dabar galiu pasakyti, kad man trūko ne Lietuvos, o būtent KTU.“

Dovydas Bernatavičius – Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Elektronikos inžinerijos III kurso studentas. Vaikinas studijavo Čekijos technikos universitete Prahoje vieną semestrą ir apie savo nuotykius tarptautiniuose mainuose pasakoja su šypsena veide. Dovydas yra užtikrintas, kad KTU suteikiamos sąlygos išvykti į mainus yra idealios.

Kokie skirtumai tarp Lietuvos ir Čekijos aukštojo švietimo? Ar studijuoti Čekijos technikos universitete Prahoje buvo sunkiau nei KTU?

Studijuoju elektronikos inžineriją – tai sritis, kuri iš savęs yra sudėtinga. KTU stengiasi išmokyti daug skirtingų dalykų per trumpą laiką, todėl ne visada lieka laiko įsigilinti. Čekijos technikos universitete Prahoje fokusuojamasi į vieną dalyką iki tol, kol studentai pilnai jį supranta. Iš esmės, KTU yra sunkiau, nes pateikiama daugiau informacijos, o Čekijoje išmokina pagrindus ir jei nori gali mokytis kažką papildomai.

Aš buvau įpratęs, kad viskas turi vykti pagal numatytą tvarką, ten labiau laikomasi požiūrio „bus kaip bus“. Be to, dėstytojai yra laisvesni, jie labiau kaip draugai nei dėstytojai.

„Čekija yra strategiškai patogi vieta kelionėms, jos siena ribojasi su Slovakija, Austrija, Vokietija, Lenkija. Sąlygos keliavimui – idealios.“

Čekijos ir kaimyninių šalių žemėlapis („Google“ žemėlapiai)

5 mėnesiai svetur nėra labai trumpas laikas. Ar pasiilgai Lietuvos? Universiteto?

Turėjau tokį nusistatymą: pabaigsiu mokslus, galbūt magistrą – ir išvyksiu iš Lietuvos. Dabar galiu pasakyti, kad man trūko ne Lietuvos, o būtent KTU. Kadangi pernai dalyvavau Talentų ugdymo programoje, tai universitete praleidau didžiąją dalį savo laiko. Aš aktyvus žmogus, mėgstu būti nuolat užsiėmęs, nestovėti vietoje. Čekijoje man buvo per lengva, KTU stimuliuoja siekti daugiau. Aš puikiai jaučiuosi šioje bendruomenėje, užsienyje man to trūko. Tai privertė susimąstyti apie gyvenimą svetur, ar aš to tikrai noriu.

Viena iš priežasčių vykti į mainus yra galimybė pakeliauti, pamatyti kitą šalį, susipažinti su šalies kultūra. Ar pavyko tai padaryti?

Aš asmeniškai keliavau nedaug, bet mano kursiokas be proto daug keliavo. Čekija yra strategiškai patogi vieta kelionėms, jos siena ribojasi su Slovakija, Austrija, Vokietija, Lenkija. Sąlygos keliavimui – idealios. Mano tikslas buvo praleisti laiką pačioje Prahoje, susitaupyti šiek tiek pinigų, todėl kelionės nebuvo prioritetas.

Kas labiausiai nustebino Prahoje?

Barų ir alkoholio vartojimo kultūra. Kai aš pamačiau, kad bendrabutyje yra baras, man buvo šokas. Čekai yra labai komunikabilūs žmonės, po darbų jie susitinka baruose ir bendrauja. Smagiausia buvo matyti skirtingų kartų žmones leidžiančius laiką drauge. Lietuvoje to pasigendu.

Kalbama, kad Čekijoje yra gausu turistų spąstų (angl. tourist trap). Ar teko pačiam susidurti su vietinėmis apgaulėmis?

O taip! (juokiasi) Čekijoje turi būti labai atsargus ir budrus. Pats apsigavau tik vieną kartą. Prahoje yra labai daug pinigų keityklų, tačiau tik kelios iš jų patikimos. Kai kurios keičia pinigus 5 kartus mažesniu kursu nei jis iš tikro yra. Pirmą kartą, kai keičiausi pinigus, išsikeičiau juos šiek tiek mažesniu kursu – papuoliau į turistų spąstus, bet nuostoliai buvo minimalūs (juokiasi).

Kaip susipažinai su studentais, atvykusiais iš kitų šalių?

Buvo neįmanoma nesusipažinti – mūsų bloke gyveno labai aktyvūs studentai, todėl aplinkui nuolat būdavo daug žmonių. Eini į virtuvę pasigaminti maisto, o ten 10 žmonių leidžia laiką (juokiasi). Taip pat stengiausi įsitraukti į ESN (angl. Erasmus student network, liet. Erasmus studentų tinklas) veiklas.

Ar rekomenduotum kitiems išvykti į tarptautinius mainus? Kodėl?

Galiu pasakyti, ko tikrai nerekomenduoju (juokiasi) – atsiskaityti viską anksčiau! Paskutinės dvi savaitės buvo tragiškos. Mainai turėjo baigtis vasarį, tačiau viską atsiskaičiau dar iki Kalėdų. Dauguma atvykusių taip daro, nes jiems neapsimoka keliauti dėl kelių egzaminų. Tų savaičių, kai viską reikėjo atsiskaityti – niekam nelinkėčiau patirti! Buvo labai įtemptas laikas. Kalbėdamas su tais, kurie nori išvykti, sakau: „Nedarykite šitos klaidos!“ (juokiasi).

Nepaisant to, rekomenduočiau vykti antraisiais studijų metais. Treti studijų metai yra laikas, kai dar gali važiuoti, bet jau sunkiau susiderinti modulius. Tarptautiniai mainai suteikia galimybę susipažinti su begale naujų žmonių iš savo srities, plėsti pažinčių ratą. Kitas svarbus aspektas – išėjimas iš savo komforto zonos. Išvykimas į kitą šalį priverčia tave domėtis ir išmokti naujų dalykų: kaip veikia viešasis transportas, kokia mokymosi sistema, koks yra gyvenimas kitoje šalyje. Kai pagalvoji, kada dar turėsi šansą išvažiuoti į kitą šalį, nemokamai ten studijuoti pusę metų ir tau už tai dar mokės?

Kaip šis laikas pakeitė tave kaip žmogų?

„Suminkštėjau“ kaip žmogus, tapau atviresnis kitų atžvilgiu. Ne tik lengviau įsitraukiu į pokalbį su nepažįstamais, bet ir pats noriu juos užkalbinti. Labiau pradėjau vertinti tai, ką mes turime Lietuvoje. Suvokiau, kad iš tiesų gerai gyvename.