Dažnas moksleivis, besirenkantis būsimą specialybę, apgalvoja kiekvienos srities pliusus ir minusus. Štai viena sritis reikalauja daugiau atsakomybės, kita generuoja daugiau pajamų, o trečioji, galbūt, atrodo ypač perspektyvi. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojų, energetika vienija visus išvardintus punktus.
Planuojama, jog šiemet Elektros inžinerijos bakalauro studijų programą baigs 14, Atsinaujinančiosios energetikos – 19 studentų, o magistro laipsnio Elektros energetikos inžinerijos studijų programą – 12, Energijos technologijų ir ekonomikos – 21 studentas, tačiau energetikos sektoriuje vis dar jaučiamas specialistų trūkumas. KTU Elektros energetikos sistemų katedros docentas Audrius Jonaitis spėja, jog viena iš priežasčių, kodėl mažiau abiturientų renkasi inžinerines specialybes, gali būti kasmet mažėjantis moksleivių, kurie laiko brandos egzaminus, skaičius.
„Norint studijuoti inžinerines specialybes reikalingos matematikos, fizikos žinios ir šių dalykų aukšti brandos egzaminų rezultatai. Tai – baziniai gebėjimai, be kurių tolesnis mokymasis ypač apsunksta“, – teigia ekspertas.
Pasak doc. A. Jonaičio, daugelis jaunų žmonių dažniau renkasi iš pažiūros atrodantį lengvesnį ar linksmesnį kelią ir studijuoja informacinių technologijų sritį: programavimą, internetinių svetainių, žaidimų, programėlių kūrimą. Vis dėlto, specialistas įsitikinęs, jog nors su elektra ir energetika susijęs darbas yra atsakingas, svarbus visuomenei, ši specialybė taip pat leidžia save realizuoti.
KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas profesorius Saulius Gudžius pastebi, jog pasirinkimus lemia dar mokykloje aktyviai skatinamas susidomėjimas informacinėmis technologijomis.
„Su informacinėmis technologijomis moksleiviai susipažįsta dar mokykloje, pamato koks yra IT verslas, kokios jo perspektyvos. Jeigu suprantame, kaip veikia ant stalo padėtas telefonas, tai energetinė sistema daugeliui – nežinomybė. Ji veikia realiu laiku, yra išdėstyta didžiulėje teritorijoje, o jos sklandžiam darbui reikalingos įvairios techninės struktūros, planavimas, prekyba energija ir kiti veiksmai. Jaunam žmogui tai paaiškinti yra sudėtinga“, – sako prof. S. Gudžius.
Dvidešimt pirmajame amžiuje didžioji dauguma palaiko „žaliąjį kursą“ – siekį apsirūpinti energija neteršiant aplinkos. KTU specialistų nuomone, energetika dabar vystosi sparčiau nei kitos sritys, nes žalios energijos pritaikymas, teisingas integravimas, kuriuo pavyktų užtikrinti pilnavertišką apsirūpinimą energija, reikalauja daug jaunų galvų ir novatoriškų sprendimų.
„Prieš dešimt ar dvidešimt metų šios srities specialistams buvo gerai žinomas juokelis, jog baigęs elektros energetikos studijas, laipiosi elektros stulpais. Apie tai, jog energetika yra didelis verslas, inovatyvios technologijos, kurios dažnai pritaikomos anksčiau nei kitose srityse, niekas nekalbėdavo“, – pastebi šiemet šimtmetį švenčiančios katedros vedėjas.
Profesorius akcentuoja, jog kiekvienas šiandieninis žmogus, nepaisant jo išsilavinimo ar kompetencijų, dalyvauja energetinės sistemos procese.
„Jei anksčiau visuomenė buvo tik vartotojai, tai dabar jie tampa aktyviais energetinės sistemos veikėjais. Žmonės nori žinoti, kodėl didėja kainos, nuo ko jos priklauso ir kaip tuos pokyčius numatyti. Juk be energetikos mes gyventi negalime – elektra, vanduo ir šiluma yra pagrindiniai vartotojo poreikiai“, – pažymi prof. S. Gudžius.
Kalbėdamas apie inžinierių duoklę visuomeniniams procesams, prof. S. Gudžius pabrėžia, jog be inžinerijos mes negalime judėti į priekį.
„Norint įgyvendinti didelius projektus reikia specialistų, kurie ne tik orientuotųsi į naujoves, teorinį modernių sprendimų pritaikymą, bet ir mokėtų projektuoti, diegti sistemas. Inžinieriaus specialybė apjungia šias kompetencijas ir geba pasiūlyti produktą, kuris bus naudingas visuomenei“, – prof. S. Gudžius.
KTU EEF dėstytojai dalijasi, jog energetikos sektoriuje trūkstant specialistų, verslo atstovai į universitetą kreipiasi prašydami rekomenduoti studentus, kurie galėtų dirbti šioje srityje.
„Kai atvažiuoja didelių kompanijų vadovai, jaunimas jiems guodžiasi – „mes žali, nieko nemokam“, o kompanijų atstovai tik drąsinamai pasijuokia – „šaunu, ir mes tokie buvom“. Tad į naujus darbuotojus jie žiūri labai palankiai, kolektyvai tikrai yra pasiruošę jiems padėti, o vienintelis dalykas, kurio reikalauja mainais, tai – noras mokytis ir tobulėti“, – teigia prof. S. Gudžius.
Universitetas nuolat palaiko ryšį su verslu ir įvairiomis kompanijomis, kurios įdarbina KTU studentus, todėl KTU specialistai įsitikinę – universitetinės praktikos ar darbo metu, kai studentai patenka į įmones, jų niekas nenustumia į šoną.
„Kompanijų atstovai sako, jog „studentą mes pirmiausia mokysim“, ir darbdaviai tą daro ne vieną ar tris mėnesius, o visą specialisto karjerą, iš pradžių mokydami vienų dalykų, o po to – kitų. Verslas supranta, kad jei nemokysi savo darbuotojų, jiems truks gebėjimų, todėl dėmesys jaunam žmogui yra tikrai didelis“, – pasakoja profesorius.
Anot KTU mokslininkų, elektros energetika visuomet buvo ateities specialybė, mat energetikai planuodami savo veiklą galvoja ne tik valandą, dieną į priekį, bet kuria planus dešimčiai, dvidešimčiai metų.
„Tai nėra vien deklaratyvūs planai – tai veiksmų programa, kuri, galbūt, bus koreguojama, tačiau galiausiai įvykdoma. Yra diskutuojama, kokia energetika bus ateityje, ir kadangi galvojame apie ateitį, tai ir yra ateities specialybė“, – teigia prof. S. Gudžius.
KTU būsimiems studentams siūlo Atsinaujinančiosios energetikos, Elektros inžinerijos, Elektronikos inžinerijos, Automatikos ir valdymo ir kitas studijų programas. Pasak specialistų, visos universiteto studijų programos sudarytos taip, kad studentai galėtų įgyti tiek techninių, inžinerinių gebėjimų, tiek „minkštųjų“ kompetencijų, susijusių su socialiniais, humanitariniais mokslais ir verslumu.
„Tam tikri moduliai, tokie kaip anglų kalba, yra privalomi, tačiau kitus, kurie ugdo tarptautiškumą, komunikacinius gebėjimus, KTU studentai gali rinktis. Džiaugiuosi, jog studijoms pasibaigus mūsų absolventai puikiai integruojasi į darbo rinką, geba dirbti komandoje, nejaučia kalbos barjero bendraudami su užsienio kolegomis“, – dalijasi doc. A. Jonaitis.
Anot ekspertų, diskusija apie tai, ar universitetas spėja studentams suteikti tas kompetencijas, kurios reikalingos energetikos ar kitų sričių specialistams, ir žengti koja kojon su technologiniu šios srities vystymusi, vyksta nuolatos.
„Šiuolaikinis specialistas turi ne tik išmanyti techninius aspektus, bet ir į kiekvieno projekto vystymą įtraukti visuomenei aktualius dalykus. Jei žmonių, kurie vartoja tavo sukurtą technologiją, lūkesčiai nebus išpildyti ir į problemas su kuriomis jie susiduria nebus atsižvelgiama, nei tavo pritaikytos inovacijos, nei sukurti daiktai nebus niekam reikalingi“, – taip pagrindinę inžinieriaus funkciją įvardija KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas.
Keičiantis visuomenės poreikiams, keičiasi ir mokymo metodai. Anksčiau KTU dėstytojai studentus mokė spręsti jau iškeltas problemas, tačiau dabar absolventai turi gebėti jas pastebėti, suvokti ir formuluoti, o tik tuomet ieškoti sprendimų.
„Siekiame, jog savo srities profesionalai gebėtų įžvelgti, kas žmogaus kasdienybėje yra ne taip, ką galima daryti geriau. Taip pat, „minkštieji“ įgūdžiai padeda formuoti studento požiūrį, kad ta techninė struktūra nėra vienintelė, ant kurios laikosi pasaulis. Būtent todėl magistro studijų studentai gali rinktis ir ekonomikos, skaitinio intelekto, informacinių technologijų modulius. Toks specialistas turės visas reikalingas kompetencijas sklandžiam darbui ir suspės paskui pasaulyje vykstančius pokyčius“, – pasakoja prof. S. Gudžius.
