Neringa Kriščiūnaitė, antro kurso KTU studentė, yra vienintelė „FabLab Kaunas“ lenktyninių dronų akademijos pilotė. Mergina droną valdyti mokosi jau metus ir tikisi, kad FPV dronų pilotavimas taps jos būsima profesija. Dronų akademijos narė džiaugiasi kolegų draugiškumu ir palaikymu bei yra įsitikinusi, kad kiekvienas gali užsiimti šia veikla, jei tik jaučia susidomėjimą.
Kaip FPV dronų pilotavimas tapo jūsų gyvenimo dalimi?
– Galėčiau pasakyti, kad mano istorija tikrai įdomi. Apie dronus pirmą kartą sužinojau dar mokykloje, kai Žilvinas Tarvydas, tuometinis muzikos mokytojas (dabar inžinerijos), papasakojo apie juos. Žilvinas taip pat yra „FabLab Kaunas“ lenktyninių dronų akademijos vadovas. Pradėjusi studijuoti Kauno technologijos universitete, nusprendžiau apsilankyti pas jį – tiesiog pasisveikinti ir paklausti, kaip sekasi. Jis man papasakojo apie dronų akademiją ir jos veiklą. Nors mokykloje man tai atrodė neįdomu, tąkart kažkas užkabino. Pajutau, kad noriu išbandyti ir išmokti valdyti droną. Taip prasidėjo mano kelionė.
Kokius lūkesčius turėjote pradėdama šią veiklą?
– Jei atvirai, tai negalvojau, kad bus taip sunku. Matydama Žilviną ir kitus, valdančius droną, galvojau, kad tai visai nesudėtinga. Bet kai pats tai išbandai, supranti, kad tai – rimtas darbas.
Kokių savybių, jūsų manymu, reikia dronų pilotui? Ar bet kuris norintis galėtų tuo užsiimti?
– Reikia labai daug užsispyrimo, smalsumo ir, svarbiausia, atkaklumo. Iš pradžių tai gali pasirodyti nuobodi veikla, nes reikia suprasti visą drono valdymą, išmokti pagrindus. Viskas prasideda nuo elementariausių dalykų – pasijungi simuliatorių ir skraidai ratais. Atrodo, jau savaitę skraidai tais ratais – pradeda nusibosti! Bet tai būtina, norint tobulėti.
O užsiimti tuo gali kiekvienas, ypač, jei randi žmones, kurie gali tave pamokyti! Mokytis savarankiškai yra sunkiau, daug kas pasiduoda. „FabLab Kaunas“ lenktyninių dronų akademija yra puiki vieta mokymuisi. Kaip ir sakiau, svarbiausia nepasiduoti ir apsupti save tinkamais žmonėmis. (šypsosi)
Dronų pilotavimu moterys statistiškai užsiima labai retai. Kaip manote, kodėl?
– Pirmiausia, tai apskritai nėra labai populiari veikla. Kiek aš pastebėjau, pats pilotavimas yra susijęs su kompiuteriniais žaidimais. Vaikinui, žaidusiam kompiuterinius žaidimus, drono valdymas paprastai būna lengvesnis. Merginų tarpe šis užsiėmimas – ne toks dažnas.
O pati žaisdavote?
– Beveik niekada! (juokiasi) Žaisdavau labai retai ir tik tuos žaidimus, kurie man labai patikdavo. Dabar šiek tiek tuo užsiimu, bet tikrai nepasakyčiau, kad tai mano aistra.
Ar rekomenduotumėte šį išskirtinį užsiėmimą išbandyti ir kitoms moterims?
– Manau, kad dronų pilotavime lytis nesvarbi. Nėra skirtumo, ar vyras, ar moteris. Dronų akademijoje esu vienintelė mergina, bet visai to nejaučiu. Man niekas niekada nesakė, kad dėl to, jog esu mergina, neturėčiau tuo užsiimti. Priešingai – tiek draugai, tiek šeima labai palaiko, jiems įdomu, kas tai yra, o ir dronų akademijos kolegos džiaugiasi mano susidomėjimu. Pilotuoti droną gali bet kas, o jei ši veikla žavi moteris – pirmyn!
Taip pat yra ir su amžiumi. Visai nesvarbu, kiek žmogui metų. Dronų akademiją sudaro įvairau s amžiaus nariai: nuo vaikų iki IV kurso studentų. Kartais vaikai jau yra pasiekę aukštesnį lygį nei studentai.
Kas yra sunkiausia pilotuojant droną?
– Tikriausiai pats drono valdymas ir manevravimas. Suprasti, kada reikia daugiau gazuoti, kada ir kaip pasukti droną. Apskritai, kartais man sunku priimti nesėkmes. Žinote, būna dienų, kai viskas nesiseka. Atrodo, visiems dronai lūžta, nepavyksta perskristi per kliūtis, jautiesi, kad nieko nebemoki. Priimti, kad kartais nesiseka – yra sunku. Visgi, šias nesėkmes užgožia vaizdas, kurį matai skrisdamas dronu. Tai sukelia didelį džiaugsmą.
Ar norėtumėte, kad dronų pilotavimas taptų jūsų darbu?
– Aš iš tikrųjų to ir sieksiu, bandysiu filmuoti su dronais. Norėčiau, kad tai taptų mano profesine veikla, ne tik hobis. (šypsosi)
