Sausio 13-oji giliai įsirėžė ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir mūsų atmintyje. Šiemet minėdami 30-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, prisiminkime ir dabartinio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) bendruomenės narius, kurių patriotiškumas bei pasiaukojimas prisimenamas dar šiandien.
Prasidėjus sausio 13-osios neramumams prie televizijos bokšto sugužėjo begalė tautiečių iš įvairių Lietuvos kampelių, tame tarpe ir šių įvykių dalyviais ir liudininkais taip pat tapo doc. Tadas Masėnas, doc. Antanina Navasaitienė, Energetikos fakulteto (dabar – KTU EEF) studentas Aušrys Kriščiūnas, 1991 m. vasarą tapęs pirmuoju KTU studentų atstovybės pirmininku.
KTU Radijo klubas
KTU Radijo klubas, vadovaujamas Algio Kregždės, paslapčiomis pradėjo palaikyti ryšį su gynėjais Vilniuje, kad iškilus būtinybei, informaciją būtų galima perduoti Vakarams. Prie klubo veiklos nemažai prisidėjo studentai Saulius Pranckevičius ir Česlovas Vizgirda.
Prasidėjus Vilniaus televizijos bokšto šturmui informacija anglų kalba mėgėjiško radijo ryšio kanalais tuoj pat buvo perduota į užsienį, per kelias minutes ji pasiekė pasaulines naujienų agentūras. Ruošiantis galimai visiškai okupacijai ir informacinei blokadai KTU Radijo klubas įgyvendino dar kelis projektus, tačiau jais pasinaudoti nebe prireikė.
„Nieko man neatsitiks…“
Tragiškiausiai likimas susiklostė dviem studentams iš tuometinio Radioelektronikos fakulteto (dabar – KTU EEF). Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto žuvo vilnietis Virginijus Druskis (1969–1991) ir marijampolietis Rimantas Juknevičius (1966–1991).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 metų sausio 15 d. nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę V. Druskis ir R. Juknevičius po mirties apdovanoti 1-jojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais ir Sausio 13-osios medaliais.
Druskį pažinoję žmonės prisimena jį kaip žmogų, kurį itin domino kompiuterinė technika, jau tais laikais jis pats buvo susikonstravęs kompiuterį.
„Nieko man neatsitiks…“ – nerimaujančią žmoną paguodė, pridurdamas: ,,Jeigu visi bijosim, Lietuva niekada nebus laisva“. Virginijus buvo nušautas, pataikyta į krūtinę, į plaučius. Liudytojai sakė, kad Virginijus Druskis buvo pirmoji auka.
Lemtingas sausis
Nuo 1987 m. studijavęs Radioelektronikos fakultete (dabar – KTU EEF) marijampolietis R. Juknevičius lemtingą sausį jis su fakulteto draugais važinėdavo budėti į Vilnių.
Liudininkai pasakojo, kad lemtingą vakarą R. Juknevičius buvo persišaldęs, nes iš vakaro visą dieną šaltyje prabuvo kartu su žmonėmis gatvėje. Tą vakarą teta dar paprašė, kad pasirūpintų savo sveikata ir liktų nakvoti, bet jis nepaklausė ir kartu su draugu išvyko prie Vilniaus televizijos bokšto. Čia ir buvo nukautas per SSRS kariuomenės puolimą.
