Remiantis „The 2018 Jobs Rated Report“ viena iš „TOP“ specialybių yra biomedicininė inžinerija, šis vertinimas leidžia pagrįsti srities specialistų poreikį rinkoje, todėl apie studijas, perspektyvas, inžineriją, technologijas įžvalgomis dalinasi KTU Elektros ir elektronikos fakulteto biomedicininės inžinerijos mokslų magistras, Thay Medical Ltd (Dorsetas, Jungtinė Karalystė) žmogiškųjų veiksnių (angl. Human Factor) inžinierius Vaidotas Nenorta.
Žmogiškųjų veiksnių inžinerija – kas tai?
Human Factors Engineering – žmogiškųjų veiksnių inžinerija, sritis, kurioje šiuo metu dirbu, apima biomedicininę inžineriją, ergonomiką ir psichologiją. Šio darbo specifika reikalauja suprasti ne tik technologijas, bet ir gebėti numatyti ateities perspektyvas, kurti įrangą, kuri tenkintų žmogaus (vartotojo) poreikius, būti efektyvi. Šiuo atveju būdamas Thay Medical žmogiškųjų veiksnių inžinieriumi, dažniausiai dirbu su atskirais projektais, kurie apima tris stadijas: analizės, testavimo ir ataskaitos rengimo. Kuo man šis darbas patinka? Tai įdomus, kruopštus ir be galo detalus darbas, reikalaujantis tiek verbalinės, tiek neverbalinės komunikacijos įgūdžių, polinkio į technologijas ir žavėjimosi žmogumi. Bent keletą savaičių, dviejų mėnesių laikotarpyje praleidžiu kurioje nors pasaulio vietoje, todėl projektų analizė ir ataskaitos formavimo stadijose dažniausiai būnu išvykęs. 40 proc. viso darbo laiko – kelionės. Šiuo metu mūsų įmonė nori plėstis, planuoja kurti filialą Lietuvoje skirtą šiaurės ir Baltijos šalių regionui.
Iki gydytojo pritrūko, bet ar gailiuosi – tikrai ne
Mokykloje domėjausi žmogumi, gamta, laikiau šios disciplinos egzaminus. Gaila, iki medicinos studijų programos pritrūko sėkmės, bet ar gailiuosi pasirinkęs inžineriją – tikrai ne. Žinojau, kas yra inžinerija, šeimoje turėjau puikų šios srities pavyzdį, todėl pirmąja studijų stotele tapo elektronikos inžinerija (tuo metu Intelektualios elektroninės sistemos). Gilindamasis elektronikos moksluose ieškojau biomedicinos, todėl magistrantūros studijoms pasirinkau biomedicininę inžineriją, kas man atrodė daugiau nei tik technologijos.
Šios studijos leido man suprasti žmogaus ir mašinos sąveiką. Džiugu visa tai prisiminti, nes studijos man, gamtos mokslų entuziastui, tapo įdomios. Smagu prisiminti ir tai, kad bendradarbiaujant su medicinos mokslų daktaru prof. Algimantu Kriščiukaičiu, kūrėme automatinį algoritmą, gebantį medicininės pelės žarnyno skaitmenines nuotraukas klasifikuoti į keturias patologijas.
Studentams atsiranda vis daugiau galimybių įsidarbinti biomedicininės inžinerijos srityje ir Lietuvoje
Studijų programą koordinuoja profesionali komanda, galiu vardinti man įdomiausių dalykų dėstytojus, tačiau ne tik dėstytojai, bet ir aš prisidėjau prie to, jog mane ši sritis įtraukė. Norėdamas save sieti su biomedicinos mokslais, atradau technologijas ir visą tai sujungęs gavau biomedicininę inžineriją. Nepaisant visko, tai buvo vieni geriausių mano gyvenimo metų su nuostabiausiais dėstytojais ir kai tik iškyla tema apie profesinį ugdymą visada suskubu pasidalinti savąją patirtimi.
Savo patirtimi ir prisiminimais apie studijas dalinasi KTU Elektros ir elektronikos fakulteto, Biomedicininės inžinerijos studijų programos absolventas Vaidotas Nenorta.
