Statant Wi-Fi stoteles svarbu žinoti, kaip taisyklingai jas įsirengti, kad jos veiktų efektyviai ir nekenktų sveikatai.
Apie tai „Delfi“ laidoje „Radikalus smalsumas“ pasakojo fakulteto mokslininkas Vitas Grimaila. Mokslininkas pabrėžia, kad taisyklių yra tikrai nemažai. Norint užtikrinti kokybišką ryšį, svarbu tolygiai paskleisti signalą, o tai geriausia padaryti jei Wi-Fi stotelė stovėtų patalpų viduryje ir šalia nebūtų objektų kurie trukdytų įsibėgėti radiobangoms. Blogiausia stotelę statyti už mikrobangų krosnelės, mat ji naudoja tokius pačius dažnius ir gali sukelti interferenciją Wi-Fi ryšiui. Jei teisingą vietą pasirinkti sunku, tuomet galima panaudoti papildomas antenas, sujungiamas su maršrutizatoriumi. Svarbu vengti tolimiausių kambarių, rūsių, kur yra storos sienos, poliarizuoti stiklai, kadangi visa tai taip pat blokuoja signalą. Kitas svarbus aspektas – teisingas dažnis. Dažniausiai Wi-Fi stotelėse naudojamas 2,4 GHz ar 5 GHz dažnis.
Mokslininkas laidoje taip pat aptaria ir Wi-Fi poveikį organizmui, kadangi reikalų turime labai daug, tiek su mobilaus ryšio, tiek su Wi-Fi technologija. Mokslininkas pabrėžia, kad šios technologijos pastebimų ar reikšmingų poveikių žmogaus sveikatai neturi. Yra tam tikri apribojimai dėl signalo lygio tam tikruose dažnių diapazonuose naudojimo. Pavyzdžiui 2,4 GHz Wi-Fi įranga vidaus sąlygomis yra apribota 100 milivatų spinduliavimo galia. Galingos bangos turi šildomąjį poveikį. Aukšto dažnio bangos žmogaus kūne greitai nuslopsta, gali atsirasti nebent šildomasis poveikis.
Visą interviu su fakulteto docentu Vitu Grimaila skaitykite čia
