Aviacijos elektronika – ateities perspektyva

Studijos žiniasklaidai | 2020-02-13

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakultete (KTU EEF) pradedama vykdyti Aviacijos elektronikos (Avionikos) specializacija. Ją galės rinktis Transporto elektronikos studentai, šią studijų programą pasirinkę nuo 2020 mokslo metų.

Šiuolaikinė aviacinė technika – tai daugelio mokslo ir technikos sričių simbiozė, kur vis didėjantį vaidmenį atlieka elektronika. Lietuva – valstybė turinti labai gilias aviacijos tradicijas, siekiančias pačią pasaulinės aviacijos istorijos pradžią. Dar tarpukario Lietuvoje buvo kuriami bei gaminami įvairios paskirties skraidantys aparatai. Lietuvos aviacijos istorija neatsiejama nuo žymių aviakonstruktorių J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio, B. Oškinio ir kitų pavardžių.

Aviacijos elektronikos specializacija yra parengta remiantis PART66 programos moduliais. Pradėti ruošti šios srities specialistus, taip pat paskatino ir esamų studentų žingeidumas, domėjimasis šia sritimi. Jau eilę metų atsiranda KTU EEF studentų, kurie savo bakalauro baigiamuosiuose darbuose gilinasi į Aviacijos elektroniką, taip pat šia tema rengia ir semestro projektus, atlieka praktiką orlaivių aptarnavimo servisuose.

„Matoma tendencija, kad prieš kurį laiką transportas ir aviacija buvo paremta mechanika. Ilgainiui atsirado įvairios komfortą suteikiančios technologijos, tame tarpe ir dirbtinis intelektas, kurios yra paremtos elektronikos sistemomis“, – tikina doc. Andrius Chaziachmetovas.

„Anksčiau, senuose lėktuvuose vairalazdė „troseliais“ arba svirtimis buvo sujungta su aerodinaminiais vairais, todėl pilotuojant lėktuvą reikėdavo nemažai fizinio pasiruošimo. Laikui bėgant visa tai tobulėjo ir šiuo metu lėktuvo vairalazdė neturi jokio mechaninio ryšio su vairais, kuriais yra valdomas lėktuvas. „Troselius“ bei svirtis pakeitė šviesolaidžiai, jais perduodami elektros signalai“, – apie orlaivių raidą pasakojo šios specializacijos vienas iš iniciatorių doc. Darijus Pagodinas.

Pastebima, kad per pastaruosius keletą metų orlaivių priežiūros studijas besirenkančių studentų skaičius išaugo daugiau kaip tris kartus. Tačiau to per maža užpildyti darbo rinką kvalifikuotais specialistais.

Lietuva yra tarpinė šalis, jungianti rytus ir vakarus ne tik antžeminėmis transporto priemonėmis, bet ir lėktuvais. Kaune bei Vilniuje yra dažnai sulaukiami Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių lėktuvai, kurie Europos sąjungos šalyse privalo atlikti techninę priežiūrą. Todėl esant specialistų trūkumui įmonės neišgali jų priimti.

„Remiantis pasaulinėmis tendencijomis, ryškėja didelis aukštos kvalifikacijos aviacijos specialistų, elektronikos inžinierių, išmanančių sudėtingas šiuolaikinių orlaivių elektros ir elektronines sistemas, poreikis. Visų pirma tai inžinieriai, galintys vykdyti techninę priežiūrą, remontą bei aptarnavimą tokiems pasaulyje plačiai žinomų gamintojų orlaiviams, kaip „Boeing“ ar „Airbus“.

Norint gerai išmanyti savo darbą šalie didelio noro būtina turėti daug žinių aviacijos elektrotechnikos ir elektronikos srityse. Tokie aviacijos specialistai neretai vadinami inžinieriais avionikais. Kadangi aviacinė technika, o ypač elektronika, yra labai dinamiška ir sparčiai besivystanti technikos sritis, darbas aviacijoje – tai nuolatinis mokymosi ir tobulėjimo procesas“, – apie perspektyvas šioje srityje pasakoja doc. D. Pagodinas.

Lietuvoje šiuo metu veikia tokios kompanijos, kaip „Air Capital“, „ASU Baltija“, „FL Technics“, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ ir kitos. Tai yra vieni didžiausių orlaivių aptarnavimo servisų. Kiekviena, net ir pati mažiausia įmonė, nori augti ir plėstis. Įmonių augimas lemia ir vis didesnį įvairių specialistų, tame tarpe ir Avionikos inžinierių, poreikį darbo rinkoje.

Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
free online course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku