Dronų lenktynės jaunimui – ir pramoga, ir pažintis su žmogaus gerovei skirtomis technologijomis

Svarbiausios | 2019-05-24

Artėjant vasarai vis daugiau bepiločių išlenda į dienos šviesą – ir ne tik tam, kad nufilmuotų panoraminį vaizdą, bet ir tam, kad pabandytų išvystyti didžiausią greitį. Prasidedant naujajam sezonui, gegužės 25 dieną KTU Stadione, Kaune, stipriausi Baltijos šalių pilotai susigrums tarptautinėse lenktyninių dronų varžybose DR-4.0.

Varžybose dalyvaus 20 pilotų iš Lietuvos ir Latvijos komandų – „FabLab Kaunas“, „Drone Racing Lietuva“, „KTU DRON“, B-SIDE, „FPV Kaunas“, „Racer.LT“ ir „FPV Šiauliai“. Jie varžysis ne tik lenktynėse, bet ir freestyle rungtyje.

Kauno technologijos universitete (KTU) Elektronikos inžineriją studijuojantis, „FabLab Kaunas“ lenktyninių dronų dirbtuves vedantis ir šių metų varžybas organizuojantis pilotas Arvydas Tomkus teigia, kad freestyle rungtis pabrėžia skrydžio laisvę, o ne žmogaus ir technologijų apribojimus.

„Freestyle rungtis pilotams yra tarsi atsipalaidavimas, kuomet dronai gali skristi laivu stiliumi, be jokių taisyklių ar kliūčių. Dronai freestyle metu dažniausia „plūduriuoja“ danguje, laisvai krenta, aplenkia siauras spragas, atlieka kilpas ir kitus vaizdingus manevrus“, – pasakoja A. Tomkus.

Bepiločiai orlaiviai yra valdomi nuotoliniu būdu, dažniausiai naudojami karo tikslais – žvalgybai ar kitoms karinėms užduotims, tačiau sukurtos dronų alternatyvos vystosi ir į sporto šaką.

Dėl augančio jos populiarumo KTU Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) 2017 metų pavasarį buvo atidarytos „FabLab Kaunas“ lenktyninių dronų gamybos dirbtuvės, kuriose dalyvauti panoro daugiau nei 100 KTU studentų.

Dirbtuvių dalyviai turi išskirtinę galimybę susipažinti ne tik su orlaivių pilotavimo taisyklėmis, pilotų atsakomybėmis, bet ir drono elektronikos konstrukcija, skrydžio charakteristikomis bei įgyti praktinius pilotavimo įgūdžius.

Uždarydamas trečiąjį dirbtuvių sezoną bei išleisdamas pilotus skristi KTU Elektros ir elektronikos fakultetas ir organizuoja DR-4.0 varžybas, kurių generalinis rėmėjas yra „Littelfuse“.

„Ne paslaptis, kad didžioji dalis dronų galimybių priklauso nuo jų „elektroninių smegenų“. Kliūčių atpažinimas, navigacija, duomenų perdavimas, vaizdų apdorojimas, autonominis valdymas – tai tik dalis sričių, kuriose mūsų studentai gali pademonstruoti savo žinias, kūrybingumą ir kvalifikaciją“, – sako KTU EEF dekanas Algimantas Valinevičius, leisdamas suprasti, kad lenktynės prasideda dar dirbtuvėse, o ne stadione. Pasak jo, fakulteto studentai netgi turi galimybę rengti baigiamuosius studijų projektus bepiločių orlaivių tematikomis.

„Nors šių varžybų pirminis tikslas yra pramoga, nereikėtų nuvertinti ir kitos svarbios renginio misijos – dronų technologijomis sudominti kuo daugiau jaunų žmonių. Juk be to, kad dronai jau šiandien aptarnauja daugelį industrijų, jie taip pat pasitarnauja ir gelbėjant gyvybes bei gyvąją gamtą nuo stichinių ir žmonijos sukeltų nelaimių. Man dronai siejasi su technologijų inovacijomis ir jų taikymu žmogaus gerovei“, – sako „Littelfuse“ generalinis direktorius Aidas Kučys.