Jeigu ignoruotume elektros tiekimo patikimumą, nekreiptume reikiamo dėmesio į fizikos dėsnius ir dėl to sutriktų visos elektros energetikos sistemos veikla, Lietuvos ekonomikai tai kainuotų 191,4 mln. EUR per dieną (41 437 000 kWh x 4,62 EUR/kWh). Viena valanda piko metu atitinkamai kainuotų 10,5 mln. EUR (2 267 000 kWh x 4,62 EUR/kWh). Po tokio masto sutrikimų elektros sistemos atstatymas paprastai užtrunką keletą dienų, tad nesunku suskaičiuoti, jog penkių dienų darbo savaitė Lietuvai kainuotų 957 mln. EUR (5 d. x 191,4 mln. EUR per dieną). Tai yra beveik milijardas eurų.
Kaip nedaryti brangių klaidų?
Lietuvoje jau turime 1669 MW instaliuotos vėjo elektrinių galios ir 1878 MW instaliuotos saulės elektrinių galios, 208 MW instaliuotos biomasės ir biodujų elektrinių galios, kai, pavyzdžiui, momentinis elektros energijos suvartojimas š.m. gruodžio 11 d. piko metu buvo 2267 MW. Politikai vienbalsiai sutaria, jog atsinaujinančios energetikos infrastruktūros diegimo tempas turi būti greitesnis. Toks noras yra pagrįstas, kadangi po ilgų metų priklausomybės nuo iškastinio kuro ir su tuo susijusių problemų dėl tiekimo ir kainų svyravimo nuoširdžiai tikime žaliąja energetikos transformacija.
Visgi, energetikos sistema yra specifinė sistema, kurioje svarbiausią vietą užima fizikos dėsniai, tad norint užtikrinti tinkamą sistemos darbą, privaloma laikytis griežtų techninių reikalavimų. Elektros generacijos pajėgumų didinimo projektai yra pelningi, tačiau jie negali būti plėtojami neatsižvelgiant į elektros dažnio stabilumui, elektros tinklo įtampos stabilumui, stabiliai bazinei generacijai būtiną infrastruktūrą.
Lietuvoje jau turime pažangių tinklą formuojančių (angl. grid forming) įtampos keitiklių, kurie kartu su elektros energijos kaupikliais ir saulės elektrinėmis gali teikti tokias tinklo stabilumui kritiškai būtinas paslaugas kaip sintetinė inercija, galios svyravimų slopinimas (angl. POD), tinkamas trumpojo jungimo srovės dydis (angl. short circuit current), galios netolygumų balansavimo rezervai (angl. FCR, mFRR, aFRR). Žinoma, esminis lūžis užtikrinant elektros sistemos patikimumą yra pasiekiamas statant kuo įvairesnius naujus generacijos šaltinius ir elektros linijas.
Tradicinė lanksčiai reguliuojama elektros energijos generacija, tokia kaip dujinės elektrinės, hidroelektrinės, tarp jų ir hidroakumuliacinės elektrinės, elektrą gali tiekti tada, kai nešviečia saulė ir nepučia vėjas. Lietuvoje tokių dienų per metus yra daugiau nei pusė. Visgi D. Virbickas teigia, jog Lietuvos kaimynai nebūtinai bus geranoriški ir visomis aplinkybėmis leis eksportuoti elektrą per tarpsistemines jungtis.
„Norvegijos energetikos ministras prieš keletą dienų jau pareiškė, kad aukščiau visko yra Norvegijos vartotojų interesai ir elektros kabeliais sujungtos kaimyninės šalys, tokios kaip Danija, Vokietija, ar Jungtinė Karalystė, neturėtų tikėtis gyventi Norvegijos sąskaita. Šiuose žodžiuose galima netgi įžvelgti grasinimą, jog esant poreikiui galės būti atjungta tarpsisteminė jungtis“, – pasakoja D. Virbickas.
Taigi, pasak Europos energetikos eksperto, norint išvengti brangių klaidų ir skaudžių pamokų, būtina atsižvelgti į fizikos dėsnius ir energetikos mokslininkų rekomendacijas.
Ką gali pasiūlyti energetikos mokslas?
Mokslininkai, tiriantys energetikos sistemų veikimą įvairiomis sąlygomis, modeliuojantys įvairius scenarijus gali būti vertingas partneris, suteikiantis žinių ir įžvalgų planuojant ir įgyvendinant energetikos plėtros projektus.
