KTU EEF dėstytojas Š. Kilius: Mums įprasta vertinti tik automobilio įsigijimo kainą

Svarbiausios | 2021-01-19

Lietuvoje vos, kas 2 iš 100 automobilių – elektromobilis, kai tuo tarpu Europoje kas dešimtas naujas parduodamas automobilis – elektromobilis. Pirkdami automobilį atsižvelgiame jo techninius parametrus bei mūsų poreikius, tačiau kodėl Lietuviai dažnai aplenkia elektromobilius ir renkasi dyzeliu ar benzinu varomus automobilius?  

Pirma vertiname kainą

KTU EEF doc. Šarūno Kilius teigimu esminė priežastis skatinanti rinktis dyzeliu varomą automobilį – finansai.

„Šalies gyventojų atlyginimai vis dar vejasi vakarų Europos šalių gyventojų atlyginimus, o elektromobilių kaina dėl baterijų įtakos yra didesnė už vidaus degimo variklius turinčius automobilius. Taip pat reikia nepamiršti ir skirtingų subsidijų bei lengvatų“, – sako KTU EEF dėstytojas.

Mums yra įprasta vertinti tik automobilio įsigijimo kainą, tačiau daugelyje kitų šalių galioja pakankamai dideli taršos mokesčiai, kelių mokesčiai bei rinkliavos už įvažiavimą į tam tikras miestų zonas, nuo kurių elektromobilių savininkai atleidžiami, priešingai nei dyzelinių ar benzininių automobilių vairuotojai. Toks modelis plačiai taikomas Vokietijoje, kur elektromobilių registracijos skaičius išaugo 6,7 proc.

Automobilis varomas elektra tik miesto gyventojams?

VĮ „Regitra“ 2021-01-01 duomenimis, daugiausiai elektromobilių ir hibridinių automobilių įregistruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Miestuose vis labiau vystantis viešų įkrovimo stotelių tinklui automobilių su įkraunama baterija vis daugėja, tačiau tokį automobilį gali turėti bet kuris.

„Esminis elektromobilių ar įkraunamų hibridų privalumas – įkrauti baterijas iš elektros tinklo. Šiuo atveju kaimo ar priemiesčio gyventojams netgi lengviau turėti nuosavą garažą su nuosava įkrovimo stotele. Gyvenant daugiabutyje gali kilti šiokių tokių sunkumų, tačiau viešų įkrovimo stotelių tinklas plečiamas, įkrovimo stotelių yra prie prekybos centrų, didžiųjų magistralinių kelių“ – teigia Š. Kilius.

Dažnai elektromobilių skeptikai pateikia argumentus dėl nuvažiuojamo atstumo, tačiau ar kiekvieną dieną mums tenka nuvažiuoti po 200 km ar netgi po 100 km? Nesunkiai galime rasti pasakojimus, kaip žmonės elektromobiliais vyksta į kitas šalis tiek darbo reikalais, tiek ir atostogauti bei sėkmingai įveikia ne vieną tūkstantį kilometrų.

Kas lemia hibridinių automobilių populiarumą?

Hibridiniai automobiliai regeneruoja elektros energiją stabdymo metu. Todėl jie ypatingai efektyvūs eksploatuojant mieste, leidžia sumažinti kuro sąnaudas bei aplinkos taršą.

„Ypač populiarėja įkraunami hibridiniai automobiliai, kurie būtų tarpinis variantas tarp elektromobilio ir įprasto automobilio bei tuo pačiu leidžia pasinaudoti abiejų privalumais. Jie komplektuojami su mažesne akumuliatorių baterija, leidžiančia vien elektra nuvažiuoti iki 50-70 km. Toks atstumas yra idealus eismui mieste, kelionėms į darbą ir pan., o ilgesnėse kelionėse įsijungia vidaus degimo variklis“ – tikina docentas.

Elektromobilio bazinis remontas yra itin brangus, o specialistų galinčių teikti šias paslaugas itin mažai – MITAS.

Lietuvos automobilių parko amžius yra vienas seniausių Europoje, atitinkamai ir tokių automobilių kaina ne itin didelė. Sugedus senam automobiliui, vairuotojai dažnai ieško kiek įmanoma pigesnių sprendimų, kartais nusižengdami įstatymams, pavyzdžiui, pašalindami katalizatorius, kietųjų dalelių filtrus ir pan.

„Elektromobiliuose nėra nei tepalų, nei jų filtrų, žvakių, kuro siurblių ir kitų dalykų, kurie randami prie vidaus degimo variklių ir gali kelti vairuotojams nemenką galvos skausmą. Tuo tarpu kiti mazgai, pavyzdžiui, vairo stiprintuvai, ratų guoliai, stabdžių kaladėlės ir daug kitų detalių tiekiami tų pačių tiekėjų tiek elektromobilių gamintojams, tiek ir įprastų automobilių gamintojams“ – pateikia faktus kviestis KTU EEF lektorius.

Automobilio važiuoklės remontas gali būti atliekamas bet kuriame servise, taip pat atsiranda nemažai autoservisų, kurie specializuojasi elektroninės automobilių dalies bei elektromobilių remonte.