Dirbtiniam intelektui (DI) ir robotikai vis labiau įsigalint mūsų kasdienybėje, kyla natūralus klausimas: ar šios technologijos taps pagalba, ar iššūkiu? Kiekvieną dieną sparčiai tobulėjančios technologijos automatizuoja procesus, kuriuos anksčiau atlikdavo žmonės, taip keisdamos įprastus darbo ir gyvenimo modelius.
„Į DI žiūriu ne tik kaip į programinį kodą, bet ir kaip į mechanizmą su elektromechaniniu „kūnu“, kuris yra fiziškai apčiuopiamas ir gali manipuliuoti daiktais laike bei erdvėje, atsižvelgdamas į gamybos poreikius“, – sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius, DI kompetencijų centrą kuriančio „SustAInLivWork“ projekto narys ir DI srities ekspertas Vidas Raudonis.
Jis teigia, kad DI ir robotika gamyboje ne tiek pakeičia žmogų, kiek praplečia jo galimybes. Automatizuodamos pasikartojančias užduotis, šios technologijos mažina darbuotojų nuovargį, klaidų tikimybę ir perima pavojingas užduotis, taip gerokai sumažindamos nelaimingų atsitikimų riziką.
Nepaisant vyraujančių baimių, kad DI gali pakeisti žmones, iš tiesų šios technologijos leidžia dirbti greičiau, efektyviau ir saugiau. Ateitis, kurioje gamyklos veikia be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o sudėtingi gamybos procesai modeliuojami virtualioje erdvėje, jau tampa realybe.
Skaitmeniniai dvyniai
V. Raudonio teigimu, DI, įskaitant mašininį mokymąsi, tampa neatsiejama skaitmeninių dvynių kūrimo dalimi. Skaitmeninis dvynys – tai virtuali realaus fizinio objekto ar proceso kopija, atspindinti visus fizikos dėsnius, veikiančius tikrąjį objektą ar procesą.