Studentas net ir projekto MIRAI metu nei trupučio neatitrūko nuo mokslų.

Svarbiausios | 2020-04-02

MIRAI (jap. ateitis) – jauniesiems ateitiems lyderiams skirta kultūrinė jaunimo mainų programa, kovo 4–11 dienomis vykusi Japonijoje. Joje dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) magistrantūros pirmo kurso Biomedicininės inžinerijos studentas Povilas Piartli.

Studentas net ir projekto metu nei trupučio neatitrūko nuo mokslų. Kaip vieną iš įsimintiniausių nutikimų Japonijoje jis prisimena apsilankymą įmonėje „Cyberdyne“.

„Ši įmonė gamina medicininę įrangę reabilitacijai – dalinius egz oskeletus. Demonstracijos įmonėje metu pavyko išsiaiškinti, kad jie veikia imdami elektromiogramos signalą ir pagal jį aktyvuoja elektros variklius. Šios reabilitacijos esmė – sustiprinti grįžtamąjį smegenų apmokymų ryšį: išsiuntus signalą šiems raumenims, koja pajuda“, – pasakoja P. Piartli.

Pasak jo, įmonės atstovai nežinojo, kokiu pagrindu veikia prietaisai, tad Povilas juos labai nustebino, kai pabandė jų gaminį valdyti su kitais raumenimis (pirštų, kaktos) negu jiems buvo parodyta (bicepsu, tricepsu).

Apie kelionę į Japoniją, mainų programoje patirtus įspūdžius su Povilu kalbamės plačiau.

Išvykai gan neramiu laikotarpiu tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Kaip vyko tavo kelionė? Ar neatsirado papildomų trukdžių?

Įdomi situacija buvo su kaukių naudojimu: skrendant iš Lietuvos su jomis buvo keletas žmonių, Lenkijoje ir Vokietijoje jų išvis niekas nedėvėjo. Tik lėktuve į Japoniją nemažai japonų buvo su jomis, tačiau labai greitai visos kaukės „nusileido“ atsidarius pakeliams su užkandžiais.

Prieš grįžtant atgal į Lietuvą gavau pranešimą, kad mano skrydis pakeistas. Visgi paaiškėjo, kad buvo pakeistas tik skrydžio operatorius, tačiau jeigu būtume išvykę bent savaite vėliau – grįžimas namo būtų sudėtingas.

Įdomu buvo žiūrėti, kaip Covid-19 vystėsi Europoje, kai pats buvau Japonijoje. Tuo metu Japonija buvo laikoma pavojinga šalimi, tad ten atvykę matėme visai kitą tvarką: pusė žmonių su kaukėmis, visur rankų dezinfekantai ir jie naudojami.

Prieš išvykstant minėjai, kad tikiesi susipažinti su Japonijos šalies sistema. Ar pasiteisino lūkesčiai? Ar iš tiesų jų švietimo sistema permeta „kalimu“?

Deja, su švietimo sistema praktiškai nesusipažinome. Tačiau apsilankėme Šibaura technologijos institute, kuriame susipažinome su japonų studentais ir kartu nagrinėjome daugiau kaip šimtą metų gyvuojančias įmones, jų ilgamečio gyvavimo priežastis. Kadangi Japonijos ekonomika šiuo metu patiria stagnaciją, jiems tai – aktuali tema, norint vėl grįžti į augimo stadiją.

Sužinojome, kad šiuo metu didžiosios Japonijos įmonės neturi daug vietos efektyvumo didinimui. Tai išsiaiškinome lygindami dvi įmones – „Heineken“ ir „Suntory“. Šios įmonės gauna panašų pelną, tačiau „Suntory“ turi beveik dvigubai mažiau darbuotojų. Todėl Japonijos įmonės turi tik vieną variantą – pasinerti į naujas sritis.

Ar daug įspūdžių patyrei MIRAI jaunimo mainų programos metu?

Įspūdžių labai daug, viskas patiko, pačios programos organizavimas buvo puikus. Tiesa, gidai prisipažino, kad viską organizuoti buvo sudėtinga, nes labai daug kas buvo uždaryta dėl koronaviruso grėsmės. Vienintelis nesklandumas, kuris iškilo, susijęs su įmonėmis, kurias aplankėme – tai „Cyberdyne“ ir „Fujitsu“: abiejų įmonių atstovai nebuvo pasiruošę didelei grupei įvairių mokslininkų ir inžinierių.

Kokią asmeninę naudą tau suteikė dalyvavimas šiame projekte?

Projektas skirtas supažindinti specialistus su Japonijos kultūra, siekiant, kad jie tas žinias skleistų ir galbūt ateityje turėtų ryšių su Japonija, pavyzdžiui, akademinių mainų, studijų, darbo ar bendradarbiavimo tarp universitetų metu. Japonijoje organizuojamos programos yra labai naudingos studentams – jos suteikia daug galimybių.

Asmeniškai man naudingiausia buvo daugiau sužinoti apie Japonijos kultūrą. Įdomiausia dalis buvo jų religija. Šalyje yra dvi religijos – budizmas ir šintoizmas, tačiau visuomenė nėra pasidalinusi per pusę. Abi religijos yra tapusios kultūros dalimi ir išpažįstamos kartu. Mums pasakojo, kad labai dažnas atvejis, kai gimus kūdikiui einama į budistų šventyklą, tačiau vestuvių metu – į šinto šventyklą.

Ar sutiktum dar kartą dalyvauti panašaus pobūdžio projekte?

Žinoma, visi trumpalaikiai projektai – nuostabios galimybės, kurias labai lengva suderinti su kitomis veiklomis. Visada verta dalyvauti projektuose, jei yra galimybė išmokti kažką naujo, o jeigu ir nieko naujo neišmoksite – vis tiek patirsite daug nuostabių potyrių.

MIRAI jaunimo mainų programos tikslas – stiprinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, skatinti intelektines diskusijas bei kurti stiprius ryšius tarp Japonijos ir viso pasaulio ateities lyderių. Viešnagės metu studentai dalijasi asmeninėmis patirtimis, lanko vietines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir įvairias įmones bei susipažįsta su Japonijos kultūra.