Elektromobiliai Lietuvoje: madingas pirkinys, ateities transportas ar neįgyvendinama svajonė?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto alumnas dr. Giedrius Gecevičius

Pastaraisiais metais dėl įvairiausių geopolitinių priežasčių nuolatos išgyvenant iškastinio kuro krizes, pasaulis ir Lietuva vis daugiau kalba apie transporto elektrifikaciją. Nors Lietuvoje elektrinių transporto priemonių, tokių kaip troleibusai, turime jau nuo praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio, „tikrųjų“ elektromobilių skaičius ženkliai išaugo tik per paskutinius penkerius metus.

Skaičiuojama, kad 2026 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 28 tūkstančiai elektromobilių. Per penkerius metus elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei 11 kartų. Vis dėlto bendras individualių transporto priemonių skaičius šalyje 2025 m. siekė 1,581 mln. Tai sudarė 72,8 tūkstančio daugiau nei 2024 m., o elektrinis transportas sudarė itin mažą dalį. Taigi, natūraliai kyla klausimas – elektromobiliai Lietuvoje yra madingas pirkinys, ateities transportas ar neįgyvendinama svajonė?

Pasaulinės tendencijos

Žvelgiant į pasaulines tendencijas aiškiai pastebima, kad didieji pasauliniai transporto priemonių gamintojai, tokie kaip Kinija, žengia elektromobilių gamybos kryptimi. Įvairių šaltinių duomenimis, daugiau nei pusė Kinijoje pagaminamų transporto priemonių (53–55 proc.) yra elektromobiliai.

Vertinant Europos rinką, elektromobilių parko lyderystę rodo išsivysčiusios Skandinavijos šalys, pirmaujant Norvegijai, Švedijai ir Suomijai. Žinoma, didelis elektromobilių skaičius šiose šalyse siejamas su aukštais šalių ekonominiais rodikliais ir valstybės parama įsigyjant elektromobilį ar vystant šių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą.

Elektromobiliai Lietuvoje

Elektromobilių skaičius Lietuvoje 2020–2026 m. laikotarpiu augo sparčiu tempu, t. y. nuo 2496 iki 29034 elektromobilių (2026 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis) arba 11,6 karto. Jei vertintume elektromobilius (angl. trump. BEV) ir įkraunamus hibridinius automobilius (angl. trump. PHEV) kartu, atitinkamu laikotarpiu elektra varomų transporto priemonių skaičius išaugo nuo 4434 iki 57157 vnt., t. y. 12,8 karto (LR susisiekimo ministerijos duomenimis). Vertinant bendrą individualių lengvųjų automobilių skaičių, 2021 m. šalyje registruota 1,4149 mln., o 2025 m. – 1,5815 mln. automobilių. Atitinkamu laikotarpiu (2025 m. pradžioje) elektromobilių registruota 15983 vnt., kurie sudarė tik apie 1 procentą nuo bendro individualių automobilių skaičiaus.

Verta paminėti, kad bendras naujų elektromobilių pardavimas 2025 m. šalyje sudarė apie 7,5 proc. nuo bendro naujai parduodamų automobilių skaičiaus. Portalo Lietuvos statistika duomenimis, pastaraisiais metais populiariausi elektromobiliai buvo JAV giganto Tesla gaminami modeliai, taip pat Japonijos gamintojo Nissan ir Vokietijos gamintojo Volkswagen gaminami elektromobiliai.

Dažnu atveju viešojoje erdvėje skatinant naudoti elektrines transporto priemones kalbama apie aplinkosauginius klausimus. Vis dėlto individualios ar komercinės transporto priemonės vairuotojui pirmiausiai kyla ekonominio pagrindimo ir techniniai klausimai, ir tik galiausiai aplinkosauginės naudos ir iššūkiai.

Daugiausiai Lietuvoje parduodamuose ekonominės klasės elektromobiliuose vyrauja 40–60 kWh elektros baterijos, vadinasi, su pilnai įkrautais akumuliatoriais realiomis sąlygomis galima nuvažiuoti 240–300 km arba iš Vilniaus į Klaipėdą.

Prabangesnių automobilių baterijos talpa gali siekti ir daugiau kaip 80 kWh, o nuvažiuojamas atstumas 400–600 km. Vertinant elektromobilius kaip transporto priemones, ribotas nuvažiuojamas atstumas miesto sąlygomis neatrodo esantis esminis trūkumas. Vis dėlto išlieka klausimas, ar elektromobilių naudotojams yra užtikrintas pakankamas įkrovimo infrastruktūros prieinamumas.

Įkrovimo stotelės

Elektromobilius galima krauti didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelėse (pavyzdžiui, 200 kW), mažesnės galios (30–40 kW) ar namų sąlygomis. Dėl šių priežasčių elektromobilio įkrovimas gali užtrukti nuo 30 min. iki 12 ar daugiau valandų kraunant namų sąlygomis. Be to, vertinant elektromobilio krovimą namų sąlygomis, norint pakrauti greičiau, reikalingas galingesnis, bent 9–11 kW elektros įvadas, taip pat elektromobilio savininkas turi gyventi individualiame name ar kotedže. Kitu atveju, prie daugiabučio namo nesant viešai įkrovimo stotelei, kils iššūkių dėl transporto priemonės krovimo.

Kalbant apie viešas elektromobilių įkrovimo stoteles, pastebimas ženklus jų skaičiaus augimas. LR susisiekimo ministerijos duomenimis, 2026 m. birželio mėn. veikė 5 128 viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Vadinasi, vienam elektromobiliui teko 0,18 įkrovimo stotelės. Darant prielaidą, kad iki 2050 metų Lietuva norėtų visiškai pereiti prie elektromobilių, nuo 28 tūkst. (be PHEV) iki 1,6 mln., elektromobilių skaičius išaugų 57 kartus, o atitinkamai ir viešųjų įkrovimo stotelių – nuo 5,6 tūkst. (šiuo metu instaliuotoji galia siekia 364 MW) iki 159–319 tūkst. Žinoma, tai galėtų būti nebūtinai viešos įkrovimo stotelės. Vertinant vidutinę įkrovimo stotelės elektros galią (darykime prielaidą 40 kW), priklausomai nuo elektromobilių skaičiaus, papildomai būtų reikalinga 6–13 GW instaliuotoji elektros galia, kas keltų didelius elektros tinklų pralaidumo ir infrastruktūros atnaujinimo iššūkius.

Ekonominis pagrindimas

Nors elektromobilių masinis naudojimas Lietuvoje ir keltų elektros tinklo infrastruktūros klausimų, tačiau šios transporto priemonės yra ekonomiškai patrauklios. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria paramą valstybės elektromobilių įsigijimui tiek gyventojams, tiek verslui. Gyventojams įsigyjant naują elektromobilį parama siekia 5000 Eur, įsigyjant dėvėtą ir ne senesnį nei 4 metų elektromobilį – 2500 Eur. Juridiniams asmenims (ne viešiesiems) atitinkamomis sąlygomis kompensacijos sumos bus 4000 Eur ir 2000 Eur. Dėl šių priežasčių elektromobilis tampa ekonomiškai patrauklia transporto priemone įsigyti. Pavyzdžiui, naujas elektromobilis Nissan Micra kainuoja 27 300 Eur, pritaikius APVA paramą, kainuotų 22 300 Eur, kas atrodytų patraukli suma naujai transporto priemonei.

Vertinant elektromobilių ekonominę naudą svarbu įvertinti ir kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km. Taigi, kaip jau minėta anksčiau, elektromobilis realiomis sąlygomis 100 km suvartoja apie 25 kWh elektros energijos. Darant prielaidą, kad fiksuota elektros kaina (kraunant namuose) yra 0,24 Eur / kWh, nuvažiuoti 100 km kainuotų 6 Eur. Jei elektros kaina įkrovimo stotelėje būtų, pavyzdžiui, 0,44 Eur/ kWh, tuomet įveikti minimą atstumą kainuotų 11 Eur. Lyginant tą patį nuvažiuojamą atstumą su benzininiu automobiliu (8 l / 100 km, kai benzino kaina 1,8 Eur/l), degalai kainuotų 14,4 Eur. Taigi, nuvažiuoti su elektromobiliu 100 km yra trečdaliu pigiau nei vidaus degimu varomomis transporto priemonėmis.

Ateities perspektyvos

Analizuojant elektromobilių perspektyvas Lietuvoje galima teigti, kad šiandien naudoti elektromobilį yra ekonomiškai prasminga esant atitinkamoms sąlygoms. Elektromobilio savininkas turėtų gyventi nuosavame name ar kotedže, turėti saulės elektrinę, perkant elektromobilį pasinaudoti valstybės parama. Nepaisant spartaus elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių skaičiaus augimo bei nuolat plečiamos įkrovimo infrastruktūros ir skaitmeninių sprendimų pasiūlos, dalis vairuotojų vis dar skeptiškai vertina elektromobilių naudojimą. Dažnu atveju vairuotojus nuo elektromobilių atgraso sąlyginai nedideli nuvažiuojami atstumai, ilgas įkrovimo laikas ar nerimas, kad nebus kur pasikrauti elektromobilio arba elektros energija baigsis nepasiekus kelionės tikslo.

Vertinant ateities perspektyvas Lietuvoje, visiška transporto elektrifikacija sunkiai įsivaizduojama dėl didelių elektros energijos galių poreikio ir įkrovimo stotelių skaičiaus. Tai reikštų milžiniškas investicijas į naują elektros tinklų infrastruktūrą. Galima teigti, kad transporto priemonių elektrifikacija tikrai sparčiai augs, ypač komercinio ir viešojo transporto, pavyzdžiui, miestų autobusų. Tačiau visiška transporto elektrifikacija per ateinančius du dešimtmečius sunkiai įsivaizduojama. Taigi, spartus elektrinių transporto priemonių augimas Lietuvoje nėra tik ateities svajonė – tai didelių investicijų ir infrastruktūros pokyčių reikalaujantis iššūkis.