KTU absolventas pasitelkė dirbtinį intelektą odos vėžio diagnostikai

„Pastaruosius pusantrų metų kūriau projektus, susijusius su onkologinėmis problemomis, o šis darbas yra tam tikra kulminacija“, – sako ukrainietis Jehoras Jakymovas (Yehor Yakymov). Birželį Kauno technologijos universitete (KTU) robotikos bakalauro studijas baigęs vaikinas, įkvėptas savo šeimos sveikatos istorijos, sukūrė naują odos analizės algoritmą ankstyvai melanomai aptikti. Šį projektą jis pristatė ir kasmetinėje inovacijų parodoje „Technorama 2026“.

Asmeninis ryšys su tema tapo pagrindine motyvacija imtis šio darbo.

„Mano mama sirgo vėžiu – tai buvo melanoma, krūties vėžys ir kiti susirgimai. Todėl apie šią problemą žinojau nuo mažens. Tai buvo labai ilga kelionė ir, ačiū Dievui, dabar viskas gerai. Tačiau ši patirtis man suteikė daug įkvėpimo kurti sprendimus, kurie galėtų padėti kitiems“, – pasakoja Jehoras.

Medicininio metodo perkėlimas į DI sprendimą

Projekto tikslas buvo sukurti įrankį, galintį analizuoti medicininius odos vaizdus ir išskirti svarbiausius požymius, padedančius įvertinti melanomos riziką.

„Tai odos pažeidimų analizės algoritmas, skirtas melanomos požymiams nustatyti. Jis paremtas realiais medicininiais duomenimis ir ABCD metodu, kuris vertina keturis pagrindinius kriterijus: asimetriją, kraštų reguliarumą, spalvų įvairovę ir darinio skersmenį“, – aiškina KTU absolventas.

Remdamasi šiais parametrais, sistema apskaičiuoja bendrą vertinimo balą ir nustato, ar odos darinys yra gerybinis, įtartinas, ar galimai piktybinis.

Siekdamas tai įgyvendinti, Jehoras pasirinko realų medicininį piktybinių pažeidimų identifikavimo metodą, kurį pritaikė programavimo priemonėmis.

Pirmiausia buvo sukurta vaizdų pirminio apdorojimo sistema, pašalinanti įvairius medicininiuose vaizduose esančius trukdžius ir nešvarumus. Po to parinktas ir apmokytas segmentavimo dirbtinio intelekto modelis, skirtas vaizdų kaukėms kurti.

Galiausiai sukurtos kaukės naudojamos rankiniu būdu sukurtame ABCD vertinimo modelyje, kuris apskaičiuoja bendrą dermatoskopinį balą (angl. Total Dermoscopic Score).

Anot Jehoro, ateityje ši technologija galėtų būti integruota į mobiliuosius įrenginius ar nuotolinės sveikatos priežiūros sistemas.

„Tokį sprendimą būtų galima pritaikyti telemedicinoje. Žmogus galėtų nufotografuoti odos darinį, o sistema atliktų pirminį įvertinimą ir parodytų, ar verta kreiptis į specialistus dėl detalesnio ištyrimo“, – sako jis.

Robotikos studijos padėjo sujungti skirtingas sritis

Apžvelgdamas savo studijų patirtį KTU, Jehoras pabrėžia, kad vien programavimo žinių nebūtų pakakę kuriant tokį sprendimą.

„Šiame projekte reikia suprasti daugybę skirtingų sričių – nuo kompiuterinės regos sistemų iki jų integravimo į veikiančius sprendimus“, – teigia jis.

Pasak absolvento, būtent robotikos studijos suteikė platesnį supratimą apie automatizavimo sistemas ir jų taikymą praktikoje.

„Robotikos studijos tam labai padėjo, nes jos glaudžiai susijusios su automatizavimu. Medicinoje mano projektas vadinamas kompiuterine diagnostika, kuri iš esmės automatizuoja dalį diagnostikos proceso. Studijų metu įgytos žinios leido geriau suprasti, kodėl kai kurių sprendimų neįmanoma įgyvendinti taip paprastai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pasakoja jis.

Ateityje Jehoras planuoja tęsti pradėtus tyrimus ir toliau tobulinti sukurtą algoritmą.

„Labai norėčiau tęsti darbą šioje srityje ir plėtoti projektą toliau. Manau, kad jis turi potencialo, o jo sprendžiama problema man yra labai artima ir svarbi“, – sako KTU absolventas.

Robotikos studijų metu įgyjamos žinios apie dirbtinį intelektą, kompiuterinę regą, daiktų internetą (IoT), robotų ir jų sistemų skaitmeninius dvynius, robotuose vykstančius elektromechaninius procesus ir sudėtingų techninių sistemų valdymą.

Sužinok daugiau apie KTU robotikos studijų programą: stojantiesiems.ktu.edu