Pasaulinėje lazerių rinkoje įsitvirtinusi „Light Conversion“ investuoja į būsimus specialistus: KTU studentams skirs stipendijas

Lietuvos lazerių gamintojai kuria pasaulyje pripažįstamas technologijas, kurios naudojamos pažangiausiuose moksliniuose tyrimuose ir pramonėje. Už šios tarptautinės sėkmės slypi ne tik fizikos atradimai, bet ir elektronikos, mechanikos bei kitų sričių inžinierių darbas. Prie būsimos šio sektoriaus specialistų kartos ugdymo prisidės ir „Light Conversion“ – įmonė KTU studentams skirs skatinamąsias stipendijas.

Lazerių technologijų kūrėja ir gamintoja „Light Conversion“ skirs stipendijas Kauno technologijos universiteto (KTU) mechanikos, elektronikos ir fizikos krypčių studentams.

Pažintis su realiais iššūkiais

KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pabrėžia, kad Lietuvos lazerių sektorius – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip ilgalaikės investicijos į mokslinius tyrimus, talentų ugdymą ir mokslo bei verslo partnerystes leidžia kurti pasauliniu mastu konkurencingas giliąsias technologijas.

„Giliųjų technologijų inovacijos negimsta pavieniui – joms būtina ekosistema, kurioje susitinka mokslininkai, talentai, technologijų kūrėjai, verslas ir investuotojai. Todėl universiteto vaidmuo – ne tik rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir kurti sąlygas, kuriose mokslinės žinios virsta technologiniais sprendimais, naujais verslais ir ekonomine verte. Partnerystės su aukštųjų technologijų įmonėmis leidžia studentams tapti šio proceso dalimi“, – teigia E. Gimžauskienė.

Pasak M. Barkausko, būtent universitetas dažnai yra ta vieta, kur jaunas žmogus ne tik įgyja profesinių žinių, bet ir pirmiausia jas pabando taikyti praktikoje ir tokiu būdu pajaučia, kiek jos naudingos.

„Verslas šioje kelionėje gali parodyti, kokių kompetencijų iš tiesų reikia kuriant sudėtingus technologinius produktus“, – sako „Light Conversion“ generalinis direktorius.

Nuo laboratorijų iki pasaulinės rinkos

M. Barkauskas pasakoja, kad nemaža dalis to, ką kuria įmonė, prasideda nuo tyrimų mokslinėse laboratorijose. Šie tyrimai pavirsta prototipais ir vienetinių prietaisų ar produktų pavidalu sugrįžta į tas pačias laboratorijas kaip įranga įgalinanti atlikti aukščiausio lygio mokslą.

„Suradus praktinius taikymus, viskas toliau keliauja į industrines mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. research and development, R&D) laboratorijas, pilotinės gamybos linijas, ir galų gale – į masinę gamybą. Visam šiam keliui neužtenka vienos disciplinos – reikia fizikos, elektronikos, mechanikos, programavimo ir kitų inžinerinių kompetencijų“, – tikina „Light Conversion“ generalinis direktorius.

Dėl to glaudus mokslo ir verslo ryšys būtinas: ne tik kuriant technologijas, bet ir auginant Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių bei naują specialistų kartą.

Tačiau giliųjų technologijų ateitis, anot jos, priklauso ne tik nuo šiandienos pasiekimų, bet ir nuo gebėjimo ugdyti naują technologijų kūrėjų kartą.

„Todėl įmonės skiriamas stipendijas vertiname ne tik kaip studentų paskatinimą, bet ir kaip investiciją į talentus, kurie ateityje kurs naujas technologijas, stiprins Lietuvos inovacijų ekosistemą ir jos tarptautinį konkurencingumą“, – teigia E. Gimžauskienė.

Kaune – stiprios inžinerijos ir technologijų tradicijos

Nors pagrindinė „Light Conversion“ veikla Vilniuje, įmonė nusprendė būti arčiau KTU studentų. Anot M. Barkausko, Kaunas turi stiprias inžinerijos ir technologijų tradicijas.

„Be to, mūsų įmonėje dirba nemažai žmonių, kurių profesinis kelias prasidėjo būtent KTU. Todėl matome prasmę šį ryšį stiprinti ir padėti studentams anksčiau pamatyti, kokias galimybes jų pasirinktos studijų kryptys gali atverti lazerių ir kitose aukštųjų technologijų srityse“, – tikina „Light Conversion“ generalinis direktorius.

Įmonė 2026-2027 akademiniams mokslo metams skirs septynias 24,5 tūkst. eurų vertės stipendijas KTU trečio ir ketvirto kurso studentams. Tris gaus Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentai, tris – Elektros ir elektronikos fakulteto, o vieną – Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas.

„Tokiu būdu siekiama skatinti studentų motyvaciją gilinti elektronikos, mechanikos ir fizikos sričių kompetencijas ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės inžinerinių kompetencijų formavimo nacionaliniu mastu“, – teigia M. Barkauskas.