XX amžiaus pradžioje buvo pradėti ultragarsiniai tyrimai, kurie šiomis dienomis naudojami ne tik medicinoje, bet ir aviacijos, transporto pramonėje siekiant laiku aptikti vidinius defektus, išvengti avarijų ar aplinkos užterštumo. Kauno Technologijų Universiteto profesorius, daktaras Renaldas Raišutis tyrinėti ultragarsinius tyrimus pradėjo dar pirmo kurso pabaigoje, įkvėptas profesoriaus Liudo Mažeikos.
Dažniausiai ultragarsas primena echoskopiją, kurios metu yra stebimas mažojo vaisiaus vystymasis moters viduje. Pasak profesoriaus ultragarsas yra mechaniniai virpesiai, kurie gali sklisti skysčiuose, kietuose kūnuose ir dujose. Jų dažnis yra aukštesnis negu 15000 hercų, tai reiškia, kad tai yra aukščiau negu gali išgirsti mūsų ausis. Ultragarsas yra naudojamas ne tik žmonių, tačiau ir gyvūnų. Tiek delfinai, šikšnosparniai, naktinės peteliškės naudoja šį garsą ne tik komunikacijoje, bet ir orientacijoje, naviguodami savo kelią tamsoje. Tai padeda jiems atskirti kur yrasiena, o kur yra atvira erdvė per kurią galima judėti.
Su ultragarsinių technologijų pagalba buvo pradėti vystyti tyrimai, kurie padeda aptikti kliūtis vandenyje. Šios inovacijos priežastis – išvengti panašių laivų katastrofų kaip „Titaniko“, kas įmanoma jeigu ledkalnis būtų laiku pastebėtas ultragarsų pagalba. Taip ultragarsinės technologijos yra naudojamos visose sferose, nuo gamtos iki pramonės.
Daugiau apie ultragarsines technologijas galite sužinoti KTU tinklalaidėje „Hmm efektas“: https://bit.ly/3def7pk
