„Išmaniosios gamyklos“, daiktų internetas, masinis gamybos ir procesų skaitmenizavimas – ne tolima ateitis, o šių dienų realybė. Sparčiai tobulėjant technologijoms, judėjimas kartu su jomis tampa išlikimo sąlyga. Delsiant ir neinvestuojant papildomų resursų į švietimą, naująsias technologijas, pasivyti nuvažiuojantį ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinį taps nebeįmanoma.
Apie ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaką, perspektyvas gamyboje, gerąsias Lietuvos ir užsienio gamybos ir procesų skaitmenizavimo praktikas, ateities specialybes, būtinus įgūdžius ir kompetencijas, buvo diskutuojama šių metų spalio 25 dieną vykusioje, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos ir Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Pramonė 4.0. Sprendimai skaitmeninei gamybos transformacijai“. Skaitmenizavimo iššūkių įžvalgomis, mokslo ir verslo sinergijos sąveikoje, dalinosi daugiau kaip 20 įvairių sričių verslo ir mokslo bendruomenių atstovų.
Ketvirtoji pramonės revoliucija – iššūkis darbuotojams
Didėjančios skaitmenizavimo procesų apimtys, sukuria naujų ekonominių ir socialinių galimybių tiek pavieniams individams, tiek įvairioms bendruomenėms. Tačiau didelis technologinių pokyčių tempas, nuolat besikeičiančios aplinkybės, neapibrėžtumas, gali išstumti tam tikras funkcijas atliekančius specialistus, sukurti didelę atskirtį ir sukelti naujų grėsmių.
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) vadovas Gediminas Abartis teigia, jog procesų skaitmenizavimas yra neišvengiamas procesas, kuriame išliks tik geriausiai prisitaikę prie greitai besikeičiančių aplinkybių. „Pasaulio Ekonomikos Forumo ataskaitoje apie ateities darbuotojų kompetencijas(2017) pažymima, kad pagal darbo rūšis ir ekonomines vietoves, apie 35 proc. įvairioms profesijoms reikalingų įgūdžių pasikeis arba bus visiškai nauji iki 2020 metų. Darbuotojai turės būti nuolatos sistemiškai apmokomi naujų kompetencijų, kurios leistų jiems tinkamai dirbti su skaitmeninėmis technologijomis, kelti savo, kaip specialistų, kvalifikaciją. Darbdaviai privalės užmegzti ryšius su universitetais, kartu vystyti edukacijos ekosistemas, kurios leistų specialistams atnaujinti, įgyti naujus reikiamus įgūdžius ir kompetencijas. Kitaip tariant, laimės tos įmonės, kurios savo organizacinėje kultūroje sukurs prielaidas darbuotojams mokytis nuolatos“, – teigė G. Abartis.
Kauno technologijos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičius laikosi panašios
nuomonės ir yra įsitikinęs, jog skaitmenizuotoje darbo rinkoje išliks tik kūrybiški, įvairiapusį išsilavinimą įgiję specialistai. „Didėjant gamybos ir procesų skaitmenizacijai, darbo rinkoje išliks tik kvalifikuoti, plačios erudicijos specialistai, galintys dirbti prie nuolatos besikeičiančių aplinkybių. Ypatingai vertinami bus tie, kurie gali įvairiais aspektais įvertinti gamybos ir kitus veiklos procesus, prisidėti prie naujos vertės kūrimo. Plačios dalykinės, greitai adaptuojamos žinios, kūrybiškumas, skaitmeninis raštingumas ir darbo su dideliais duomenimis gebėjimai, nebijojimas rizikuoti, greita orientacija pasikeitus informacijai – būtinos savybės specialistui, siekiančiam išlikti vis labiau skaitmenizuotoje darbo rinkoje“, – teigė L. Balaševičius.
Pasak L. Balaševičiaus, perspektyviausios sritys šiuo metu yra skaitmeninė gamyba, elektronikos technologijos, robotika, atsinaujinančių išteklių energetika, dirbtinis intelektas, didieji duomenys (Big Data) ir kibernetinis saugumas, pramoninis internetas ir išmaniosios technologijos.
Ketvirtoji pramonės revoliucija – visapusiška pramonės kompiuterizacija, kurios metu sujungiami mechanizmai ir unikalios sistemos, taip sukuriant išmaniuosius tinklus, leidžiančius mechanizmams savarankiškai planuoti ir vykdyti savo veiklą, apdoroti didelius kiekius informacijos, kuri padėtų analizuoti gamybos procesus, leistų identifikuoti kylančias problemas.
