Lygiai prieš šimtą metų – 1926 m. birželio 12 dieną – Lietuvos radijas iš laikinosios sostinės Kaune transliavo savo pirmąją programą. Būtent radijas tapo svarbiu modernios valstybės balsu, skatino žiniasklaidos ir technologijų vystymąsi, stiprino Lietuvos ryšius su pasauliu.
Per visą XX amžių Lietuvos radijas buvo svarbiausių istorinių įvykių dalyvis ir liudininkas – nuo valstybės kūrimo iki kovos už nepriklausomybę.
Prie šių technologijų plėtros Lietuvoje prisidėjo ir Kauno technologijos universitetas (tuomet – Kauno politechnikos institutas), kuriame buvo rengiami radijo, elektronikos ir telekomunikacijų specialistai. Universitetas formavo inžinierių kartas, kūrusias ir palaikiusias ryšių infrastruktūrą bei technologinę pažangą.
„Šio fakulteto įtaka radiotechnikos ir elektronikos vystymuisi yra didžiulė. Didžiuma inžinierių, vadovų – iš čia. Į tą patį Vilnių nukeliavo dirbti mano studentai“, – sako buvęs KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius, radijo inžinierius Algimantas Bronislovas Čitavičius.
Kaip pasakoja profesorius, radiotechnika jis susidomėjo dar mokykloje, kai smalsiam moksleiviui į rankas pateko knyga apie radijo imtuvo konstravimą.
Vis dėlto kelias į technologijų pasaulį ne visada yra lengvas. Kaip pastebi prof. A. Čitavičius, susidomėjimą šia sritimi dažnai lemia ankstyvosios patirtys ir mokytojų įtaka.
„Fizika – sunkus mokslas, bet daug kas priklauso nuo mokytojo – ar jis sugeba tinkamai paaiškinti. Mano fizikos mokytojas mokėjo uždegti mokinius, buvo įkūręs būrelį, kur mes vis kažką darydavom… Iš kitos pusės, net ir sprendžiant šiuolaikines mokyklines užduotis, jos neretai būna sudėtingos – vadovėliuose ne visada rasi atsakymus. Tai galbūt daugelį ir atgraso“, – svarsto jis.
